Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/124911
Full metadata record
DC FieldValueLanguage
dc.contributor.advisorJuknys, Romualdas-
dc.contributor.authorPivovarov, Dmitrij-
dc.date.accessioned2020-12-23T01:28:37Z-
dc.date.available2020-12-23T01:28:37Z-
dc.date.issued2015-05-28-
dc.identifier.urihttps://hdl.handle.net/20.500.12259/124911-
dc.description.abstractSiekiant objektyviai įvertinti narystės Europos Sąjungoje įtaką Baltijos šalių darniam vystymuisi, reikia tai išreikšti kiekybiškai. Vienas geriausių metodų įvertinti dabartinę situaciją ir palyginti ją su praeitimi, yra pasinaudoti sudėtiniu darnumo indekso metodu, kuri įtraukia į save ekonominius, visuomeninius ir aplinkos rodiklius. Buvo pasirinktos Lietuva, Latvija ir Estija, kadangi šios šalys įstojo į ES tuo pačiu metu ir jų vystymasis buvo panašus. Darnumo indeksui vertinti buvo pasirinkti tokie rodikliai, kaip BVP, energijos naudojimo efektyvumas, valstybės išlaidos aplinkosaugai ir pan. Ekonominis sektorius po finansinės krizės Lietuvoje ir Latvijoje vystosi stabiliai, tačiau tyrimas rodo, kad pagal pasirinktus darnumo rodiklius prieškrizinis augimo lygis tiriamu laikotarpiu atstatytas nebuvo. Pagrindinė problema, smukdanti ekonomikos vystymosi darnumą buvo aukštais tempais auganti Lietuvos ir Latvijos valstybių skola. Socialinis sektorius vystosi lėtai, bet stabiliai visose šalyse, pastebimas nežymus kritimas pokriziniu laikotarpiu, tačiau vertinant absoliutiniais dydžiais Baltijos šalys vis dar labai atsilieka nuo ES senbuvių. Aplinkosaugos aspektu Baltijos šalių darnus vystymasis įvertintas gerai, augimas greitas ir akivaizdžiai priklauso nuo narystės ES. Tyrimas rodo, kad Baltijos šalys iš lėto juda darnumo kryptimi, nors jų dar laukia daug iššūkių socialiniame ir ekonominiuose sektoriuse. Skaičiavimai parodė, kad Estija vystosi darniausiai, kadangi turi mažiausią valstybės įsiskolinimą ir pasižymi mažiausiais emigracijos mąstais Baltijos šalyse. Darnumo indekso tendenciją daugiausiai lemia aplinkosauginio sektoriaus augimas, kadangi visi aplinkosauginiai rodikliai augo greitai ir stabiliai. Aplinkosauginio indekso augimas buvo pagrindinis faktorius, neleidęs sudėtiniame indekse atsispindėti neigiamam finansinės krizės efektui. Apibendrinant, ES narystė Baltijos šalims buvo įvertinta teigiamai, Lietuvos darnumo indeksas išaugo 1.9 karto, Estijos – 1.8, o Latvijos – 1,5 karto, lyginant su 2005 m, kai šios šalys prisijungė prie ES.lt
dc.description.abstractIn order to evaluate influence of EU membership on Baltic States sustainable development, it needs to be formalized – expressed in quantitative indicators. One of the best methods to evaluate current situation and compare it with the past is the composite sustainable development index, which contains economic, social and environmental indicators. Lithuania, Latvia and Estonia were chosen because these countries joined the EU in the same time and development of these countries was quite similar. The indexes contains such indicators as GDP, energy efficiency, government‘s expenditure for environment‘s protection, etc. Economical sector in Lithuania and Latvia is stably developing during post crysis period, but it is estimated that pre-crysis growth rate has not been therefore reached. The main reason why Lithuanian and Latvian economies are not enough sustainable is rapidly growing countries national debt. Social sector is growing slowly, but stably in all Baltic states. On the other hand, Baltic states are still far behind of EU old-timers if evaluated in absolute figures. Environmental sector developed rapidly and membership in the EU here cannot be overrated. Overall, it is clear, that all Baltic states are slowly moving towards sustainability, though these countries are still facing many challenges in economical and social sectors. It was estimated that Estonia develops in the most sustainable way, because of lowest country debt and lowest emigration rate in Baltic states. Sustainability index was mainly influenced by environmental sub index, because of steady and fast growth of all environmental indicators. Growth of environmental index was the main reason which not allowed to reflect negative effect the global financial crysis on overall sustainability index. In summary, EU membership was evaluated as a positive experience for Baltic states in observed period, Lithuanian sustainability index increased 1.9 times, Estonian – 1.8, Latvian – 1,5 times, compared to 2005, when countries joined the EU.en
dc.description.sponsorshipGamtos mokslų fakultetaslt
dc.description.sponsorshipVytauto Didžiojo universitetaslt
dc.format.extent52 p.-
dc.language.isolt-
dc.subjectDarnus vystymasislt
dc.subjectBaltijos šalyslt
dc.subjectdarnumo rodiklislt
dc.subjectSustainable developmenten
dc.subjectBaltic statesen
dc.subjectsustainability indexen
dc.subject.otherEkologija ir aplinkotyra / Ecology and environmental sciences (N012)-
dc.titleBaltijos šalių eurointegracijos įtaką darnaus vystymosi koncepcijos įgyvendinimuilt
dc.title.alternativeEurointegration Effect on Sustainable Development Conception's Realisation in Baltic Statesen
dc.typemaster thesis-
item.fulltextWith Fulltext-
item.grantfulltextopen-
crisitem.author.deptAplinkotyros katedra-
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018
Files in This Item:
Show simple item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

7
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

1
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.