Senyvo amžiaus moterų kasdienio gyvenimo kaime patirtys

Abstract

Pagal gyventojų amžiaus struktūrą Lietuvos kaimas jau peržengė demografinės senatvės ribą. Kaime ypač ryškūs gyventojų senėjimo procesai – 60 metų ir vyresni gyventojai sudaro ketvirtadalį visų gyventojų. Senyvame amžiaus tarpsnyje daugėja problemų, susijusių su sveikata, kurios reikalauja didesnių pajamų, o gaunamų pajamų sumažėjimas turi įtakos ne tik gyvenimo kokybės ir buitinių sąlygų prastėjimui, bet ir mėgstamo laisvalaikio veikloms. „Senstanti visuomenė pasižymi fizinės, socialinės, ekonominės galios sumažėjimu ir socialinės rizikos padidėjimu. Visi šie procesai veikia gyvenimo kokybę“. (Jurgelėnas ir kt., 2008, p. 208). Prie gyvenimo kokybės gerinimo senyvame amžiuje turėtų prisidėti šalies politika, didindama vyresnio amžiaus žmonių pasitikėjimą finansine ateitimi, mažindama funkcinį apribojimą. Tyrimo objektas – senyvo amžiaus moterų, gyvenančių kaime, kasdienės gyvenimo patirtys. Tyrimo tikslas – atskleisti senyvo amžiaus moterų kasdienio gyvenimo patirtis gyvenant kaime. Tyrimui atlikti iškelti uždaviniai: 1. Aprašyti kokią prasmę moterys savo kasdieniame gyvenime suteikia įprastiems rutininiams savo gyvenimo įvykiams; 2. Atskleisti, kokią prasmę moterys suteikia išskirtiniams įvykiams savo kasdieniame gyvenime; 3. Atskleisti, kaip senyvo amžiaus moterų pasakojimuose apie savo kasdienį gyvenimą kaime iškyla poreikis pagalbai. Tyrime buvo remiamasi feministine teorija, nes visas „...feministinės teorijos dėmesys sutelktas į moters patirtį “ (Naujanienė, 2004, p. 31 cituoja Bengtson, Parrott & Burgess 1994). „...į moters kasdienio gyvenimo patirtį“ (Naujanienė, 2004, p. 32). Siekiant atskleisti senyvo amžiaus moterų, gyvenančių kaime, kasdienes gyvenimo patirtis buvo atliktas kokybinis tyrimas. Tyrimo dalyvės - 6 pensinio amžiaus moterys. Informacijos apie vyresnio amžiaus moterų, gyvenančių kaime, kasdienes patirtis rinkimo metu buvo laikomasi etinių principų. Visi interviu buvo atliekami informančių namuose, iš anksto suderinus susitikimo laiką, kad niekas netrukdytų ir neblaškytų dėmesio. Remiantis tyrimo duomenimis, darbe pateikiamos rekomendacijos seniūnijos seniūnui ir rajono merui.

According to inhabitants age’s structure Lithuania’s village overstepped the demographical limit of old age, in village it is very vivid the ageing processes of inhabitants – 60th and elder inhabitants make one – fourth of all inhabitants. In elder phase there are much more problems which are connected with health, they also demand bigger receipts, but the decrease of obtain receipts has influence not only for life’s quality and conditions of life, but and for freetime’s activities. „Elder society distinguishes physical, social, economical power’s decrease and social risk’s increase. All these processes act life’s quality“ (Jurgelėnas et al., 2008, p. 208). Country’s polities must improve the quality of life, it must increase elder people’s confidence in financial future, decreasing functional limitation. The object of research – elder women’s which live in a village, daily life’s experiences. The aim of research – to show, elder women’s, daily life’s experiences. The goals of research: 1) to describe what meaning women give for usual their life‘s events in their daily life. 2) to show what meaning women give for exceptional events in their daily life. 3) to show how in elder women’s stories are told about their daily life in village rises the need for help. In this research was refered in feministic theory, because „… feministic theory’s attention is massed to woman’s experience” (Naujanienė, 2004, p. 31 is quating Bangston, Parrot & Burgess 1994). „… to women’s daily life’s experience.” (Naujanienė, 2004 p. 32). It was done the qualitative research. The 6 particapators of research were pensionable age’s women. When the information was collecting there were kept the principals of ethical. All interviews were done in women’s houses, they knew about this. In this work there are given recommendations for the village elder and district’s mayor.