Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/124709
Type of publication: master thesis
Field of Science: Komunikacija ir informacija / Communication and information (S008)
Author(s): Vyšniauskaitė, Erika
Supervisor: Drunga, Mykolas
Title: Didžiausią TV rinkos dalį Lietuvoje turinčių kanalų (TV3, LNK, BTV, LTV) tendencijos 2001 – 2011 metais
Other Title: Lithuanian TV Market Leaders Channels TV3, LNK, BTV and LTV: Their Dominant Tendencies in 2001 and 2011
Extent: 80 p.
Date: 4-Jun-2012
Keywords: televizijos tendencijos;TV rinka;globalizacija;komercializacija;postmodernizmas;television tendencies;TV market;globalization;commercialization;postmodernism
Abstract: Šiame darbe, remiantis TV programų turinio analize – tiriant didžiausią TV rinkos dalį Lietuvoje sudarančių kanalų – TV3, LNK, BTV ir LTV programas, siekiama atskleisti bendras šalies TV tendencijas. Analizuojami bendri ir Žiūrimiausio laiko (Prime Time) 2001 ir 2011 metų TV tinklelių ir reitingų duomenys. Teorinėje darbo dalyje pristatomi teoretikų požiūriai, TV raida, analizuojamos šiuolaikinės TV tendencijos, technologiniai iššūkiai televizijai. Prieita prie išvadų, jog Lietuvos TV rinką vis labiau veikia globalizacija, šalies žiniasklaida atkartoja Vakaruose išplitusius verslo modelius. Globalizacijos dėka didėja užsienio produkcijos, kuri gerina šių kanalų turinio kokybę, plečia žiūrovo akiratį ir leidžia mūsų šaliai tapti atpažįstama pasaulinės TV rinkos dalimi. Iš Vakarų atėję reiškiniai – komercializacija, vesternizacija ir tabloidizacija – stipriai reiškiasi Lietuvos žiniasklaidoje: siekdamos pelno komercinės televizijos prioritetą skiria į pramogas orientuotiems produktams. TV postmodernėjimą Lietuvoje įrodo didėjantis turinio neapibrėžtumas, fragmentiškumas, paviršutiniškumas, nereprezentatyvumas, ironija, hibridizacija, ribų išnykimas, refleksyvumas, intertekstualumas, kontraversiškumas ir kt. Kaip ir prieš dešimtmetį, nacionalinės televizijos rinkoje itin stipriai konkuruoja du pagrindiniai komerciniai kanalai – TV3 ir LNK. Televizija išlieka populiariausia žiniasklaidos rūšimi šalyje, išlaiko ir didžiausią gyventojų pasitikėjimą. Didėjant kanalų pasiūlai (atsirandant specializuotiems kanalams) kinta didžiųjų TV vaidmuo, ryškėja kanalų auditorijos segmentacija. Reaguodamos į technologinius iššūkius – skaitmenizaciją ir interneto plėtrą, didžiosios Lietuvos TV stiprina joms priklausančius mažuosius kanalus ir pateikia vis daugiau ir įvairesnio savo turinio internete. Tai lemia TV ir žiūrovo santykio kaitą. Tiriamojoje darbo dalyje 4 didžiausių TV kanalų 8429 programos vienetai (1 vnt. = 1 TV laida) suskirstyti į 25 kategorijas. Išsiaiškinta, kiek ir kokių kategorijų programų patenko į bendrą TV tinklelį 2001 ir 2011 metais; kokie bendri programų pokyčiai įvyko; kaip keitėsi auditorijos elgsena; kokio tipo laidos buvo populiariausios prieš dešimtmetį ir dabar; kaip pakito atskirų kanalų tinkleliai; kuo nuo komercinių kanalų savo sandara skiriasi visuomeninis transliuotojas; ar žiūrovo pasirinkimo laisvė nėra ribojama ekvivalentiškomis skirtingų kanalų programomis;
Discussing Lithuanian TV market leaders, Channels TV3, LNK, BTV and LTV, this research analyzes the contents of their TV programs and seeks to reveal the general trends of national TV broadcasters. The analysis is made on the basis of over-all and prime time TV grids and of rating data for 2001 and 2011. The views of theorists about TV development are presented; the theoretical part of this work also analyzes modern TV tendencies and technological TV challenges. It is concluded that the TV market is influenced by globalization and that all media repeat business models now popular in Western countries. Globalization increases the foreign production that improves the quality of the content of these channels, broadens viewers’ horizons, lets our country become a recognizable part of the global TV market. Phenomena hailing from the West, such as commercialization, westernization, tabloidization, are strongly observed in the media of Lithuania. The commercial TV stations are seeking profit priority and give to the audience entertainment-oriented products. The features of post-modernization are seen in Lithuania: increasing uncertainty, fragmentation, superficiality, unrepresentativeness, irony, hybridization, controversy, etc. The main two commercial channels, TV3 and LNK, are especially competitive in the national TV market, both in 2001 and in 2011. Television remains the most popular kind of media in the country and retains the largest trust of the Lithuanian people. Increasing the supply of channels (with specialized channels appearing) changes the role of the largest TV stations, the channels’ audience segmentation becoming more visible. Facing the technological challenges, such as digitalization and web development, the largest Lithuanian TV channels strengthen the management of their own mini-channels. They present more and various in content programs on the Internet. This feature leads to the changes of the relationship between television and the audience. This research considers the four largest TV channels, and their 8429 programs units (one unit is one TV program) are divided into 25 categories. It is determined how many programs and what categories got into the general TV program grid in 2001 and 2011; what general changes took place in programs, how the behavior of the audience has changed, what kind of programs were the most popular in the last decade and are the most popular now; how the grids of individual channels have changed; how the commercial channels differ from the public broadcaster; and whether viewers’ freedom of choice is not restricted by equivalent offerings in different channels.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/124709
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

14
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

376
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.