Socialinių paslaugų valdymas ir finansavimas Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenėse

Nemažėjantys migracijos iš Lietuvos rodikliai paskatino susidomėti emigrantų socialine gerove. Šio magistro baigiamojo darbo tikslas – ištirti socialinių paslaugų valdymo ir finansavimo procesus Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenėse. Tyrimu siekiama atsakyti į klausimą, kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose susibūrusiose lietuvių bendruomenėse yra teikiamos socialinės paslaugos. Paslaugų teikimas yra neatsiejamas nuo paslaugų poreikio, todėl tyrimu tikimasi sužinoti, dėl kokių socialinių paslaugų yra kreipiamasi ir kaip yra organizuojamas socialinių paslaugų teikimas. Taip pat, siekiama identifikuoti lietuvių bendruomenių teisinį reglamentavimą, kuris turi įtakos socialinių paslaugų teikimui, o bendruomenių finansavimas – socialinių paslaugų spektrui. Be to, aiškinamasi, koks Lietuvos ir Amerikos lietuvių bendruomenių bendradarbiavimas socialinės gerovės užtikrinimui. Tyrimo teoriniam pagrindimui buvo analizuojami teisės aktai, moksliniai straipsniai ir mokslinės literatūra, o tyrimo medžiaga surinkta atliekant pusiau struktūruotą kokybinį interviu. Mokslinės literatūros ir straipsnių pagalba nustatytas mišrus paslaugų teikimo modelis, kuriame socialinių paslaugų teikimas vyksta sąveikaujant viešajam, privačiam ir nevyriausybiniam sektoriams. Sektorių įtaka apsprendžia paslaugų valdymo ir finansavimo aspektus. Teisės aktų analizė atskleidė bendruomenių centrų veiklos reglamentavimą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dėl tyrimo objekto geografinės padėties, pusiau struktūruoti interviu buvo vykdomi elektroniniu paštu. Klausimynai buvo siunčiami asmenims, administruojantiems socialines paslaugas ir asmenims, aktyviai dirbantiems lietuvių bendruomenių centruose bei organizacijose. Interviu kodavimui pasitelktas ašinio kodavimo principas nustatyti kategorijų tarpusavio sąryšius. Klausimynus užpildė arba elektroniniais laiškais atsakymus pateikė 12 respondentų, dirbančių įvairiose išeivijos lietuvių organizacijose. 6 respondentai atstovauja bendruomenes, 2 – koordinuojančias organizacijas, 4 – paramos, labdaros organizacijas. Atsakymai padėjo išsiaiškinti kaip vyksta socialinių paslaugų organizavimas bei valdymas, kaip gaunamas finansavimas, kokią vietą užima Lietuvos valstybė Amerikos lietuvių bendruomenių veikloje. Tyrimo rezultatai parodė, jog Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenėse yra teikiamos bendrosios socialinės paslaugos nors bendruomenių dydžiai, o kartu ir jų biudžetas, yra skirtingi. Bendruomenių valdyba ir jos paskirti asmenys konsultuoja socialinių garantijų klausimais, rengia labdaros pietus, kuria savanorių vedamus anoniminių alkoholikų susitikimus bei psichologinės pagalbos konsultacijas. Bendruomenės socialinių paslaugų spektras plečiasi arba traukiasi priklausomai nuo bendruomenės narių poreikių bei problemų. Nuolatinėms specialiosioms socialinėms paslaugoms teikti trūksta lėšų ir darbuotojų, kadangi bendruomenių juridinis statusas yra ne pelno siekianti organizacija. Be to, Jungtinėse Amerikos Valstijose socialinių paslaugų rinka yra užpildyta viešojo ir privataus sektorių teikiamomis paslaugomis. Vis dėlto, nelaimės atveju bendruomenių valdybos imasi iniciatyvos suteikti reikiamą pagalbą, pavyzdžiui, laikiną pastogę, pašalpą. Esant globos ar slaugos namuose poreikiui, kreipiamasi į visą bendruomenę ieškant savanorių. JAV Lietuvių Bendruomenės koordinuojama „Seklyčia“, restoranas ir kartu pirmasis Amerikos lietuvių susibūrimo centras, iki šiol suteikia laikiną pastogę senyvo amžiaus tautiečiams. Dėl ne pelno organizacijos statuso, lietuvių bendruomenės ir organizacijos yra atleistos nuo JAV pajamų mokesčio pagal U.S. Code 501(c)(3). Biudžeto lėšas sudaro fizinių ir juridinių asmenų aukos, solidarumo įnašai, fondų parama, įėjimo į renginius mokesčiai, įvairūs renginiai ir veiklos, skirti lėšų rinkimui, projektų finansavimas iš JAV ir Lietuvos viešojo sektoriaus, paramos skyrimas nuskaitant paramos sumą nuo gyventojų pajamų mokesčio. Bendradarbiavimo ryšys yra stipresnis iš išeivijos lietuvių pusės. Transnacionalizmas pasireiškia per ne pelno organizacijas, kurios renka lėšas ir remia rizikos grupes Lietuvoje. Transnacionalinį ryšį užmezgė pokario metais susikūręs Bendras Amerikos Lietuvių Šalpos Fondas (BALF). Šiandien šį ryšį palaiko „Lietuvos dukterų draugija“, kuri rūpinasi į globos namus patekusiais vaikais bei senyvo amžiaus žmonėmis Lietuvoje ir Amerikoje, ir „Vaiko vartai į mokslą“, kuri remia dienos centrus, kad į rizikos grupę patenkantys vaikai nenustotų lankyti mokyklų. Tuo tarpu atgalinis ryšys iš Lietuvos – projektų arba organizacijų finansavimas bei psichologinės pagalbos internetu įsteigimas. Taip pat, vyksta informacijos mainai Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ir LR Seimo sukurtos komisijos susirinkimuose. Reikalingi tolimesni ir koncentruotesni tyrimai šioje srityje, kad lietuvių bendruomenių fenomenas būtų labiau atskleistas.

Due to continuous growth statistics of migration from Lithuania, interest in social welfare of emigrants. The aim of this research is to examine management and funding of social services in Lithuanian communities in the United States of America. The research is conducted to know how social services are provided in American Lithuanian communities. The provision of services correlates with its need; therefore, the research aims to determine what in particular social services are provided and how they are organized. Furthermore, it seeks to identify legal regulations of Lithuanian communities because it has an impact on social service provision, whereas funding influences spectrum of services. Finally, the research ascertains cooperation of Lithuania and American Lithuanian communities. The theoretical base of the work consists of legal acts, scholarly articles and literature. The data of the research has been collected using semi-structured qualitative interview. Scholarly literature and articles determined mixed service provision model which explains that public, private and nongovernmental sectors are interacting when providing services. This interaction influences management and funding of the service. Analysis of legal acts revealed regulations that community organizations are regulated with in the United States of America. Because of the geographical location of interviewees, semi-structured interview was conducted via e-mail. I had sent questionnaires to individuals who are responsible for administration of social service and to individuals who are active member of Lithuanian communities and organizations. Axial coding has been used to analysis responses and distinguish connections between categories. In total, 12 interviews have been conducted. Some interviewees have sent completed questionnaires, others incorporated their answers in e-mail letters. 6 respondents represent communities, 2 – coordinating institutions, 4 – charity organizations. Research result revealed that despite size of the community and its budget general social services are provided in American Lithuanian communities. Board members and corresponding community members answer questions about social benefits, organize soup kitchens, and arrange Alcoholics Anonymous meetings and psychological help. The range of social services depends on the needs and problems of the community. To provide constant special social service, communities lack of funding and personnel because of the nonprofit status. Moreover, the social service market in USA is filled with organizations representing public and private sectors. Nevertheless, in case of accident, community board members initiate provision of support. Community members can ask for help during community meetings, or post their announcements on community internet website and wait for volunteers to reply. American Lithuanian, Inc. coordinates work of “Seklycia”, which is a restaurant and the first Lithuanian community that also provides temporary shelter for elderly. U.S. Code 501(c)(3) exempts nonprofit organizations from taxes. Therefore, private donations, membership fee, financial support from Lithuanian funds, event fees, project funding and other activities are the main sources that collect community budget. Research revealed that Lithuanian diaspora has a stronger cooperation connection with Lithuania than vice versa. Transnational bond started during World War II when American Lithuanians created BALF. Its mission was to collect money through private donations to send packages with clothes, food and other things to Lithuanian refugee camps and later to occupied Lithuania. Nowadays, the transnational bond is maintained by “Daughters of Lithuania” and “Child’s Gate to Learning”. These organizations collect donations and support elderly, children in children homes and day centers for children from social risk families. The responsive bond Lithuania comes through funding and by creating psychological consultations via internet. Also, World Lithuanian Community and Parliament Commission meets once a year to discuss about issues in Lithuanian communities and Lithuania. Further studies in this field are necessary to better understand Lithuanian community phenomenon.