Sovietinis Katalikų Bažnyčios persekiojimas Lietuvoje 1940-1990 metais
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, visų gyvenimo sričių sovietizacijai trukdė Lietuvos Katalikų Bažnyčia (toliau- LKB). Sovietų vykdyta antibažnytinė politika buvo skirtinga įvairias okupacijos laikotarpiais. Nors Konkordato su Vatikanu nutraukimas, Bažnyčios atskyrimas nuo valstybės ir jos nuosavybės nacionalizacija, hierarchų bei kunigų represijos sudarė sąlygas įgyvendinti prievartinį Religinių bendruomenių bei dvasininkų registracijos mechanizmą, kuris formaliai padarė LKB priklausomą nuo okupacinės valdžios, tačiau sovietams nepavyko LKB paversti režimo įrankiu, atvirkščiai, ji daug prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atstatymo.
After the Soviet Union had occupied Lithuania, the Lithuanian Catholic Church (hereinafter referred to as LCC) prevented from Sovietization in all spheres of life. Antichurch Soviet policy was carried out differently at various periods of occupation. Although termination of Concordat with Vatican, separation of the Church from the State and nationalization of its property, repression of hierarchy and priests, made it possible to implement the forced mechanism of religious communities and clergy registration, which formally made the LCC dependent on the occupational authorities, the Soviets did not succeed in making LCC its regime tool, on the contrary, it had much contributed to restoration of Lithuania’s independence.