| Abstract: | Tarptautinių santykių disciplinoje tradicine laikoma valstybės galios didinimo ir tarptautinės galios politikos problematika šiame darbe nagrinėjama XXI amžiaus pasaulinės informacinės revoliucijos ir globalios informacinės erdvės susiformavimo kontekste. Žmonijos technologinė pažanga, bei jos nulemti socialinės ir ekonominės sistemos pokyčiai per pastaruosius 20 metų turėjo reikšmingų pasekmių ir politikos sferai, įskaitant ir tarptautinę politiką. Globali informacinė erdvė tapo informacinių karų „kovos lauku“, o informacinė sklaida – nauju instrumentu valstybių užsienio politikos strategijoje. Šiame darbe analizuojami ir lyginami skirtingi valstybės informacinės strategijos variantai ir keliama prielaida, jog valstybių informacinė ir kultūrinė sklaida globalioje informacinėje erdvėje gali įtakoti jų tarptautinę galią, tačiau nekeičia valstybių polinkio konkuruoti tarpusavyje ir sukurti atsvarą pavojingai galios koncentracijai tarptautinėje sistemoje. Šio tyrimo tikslas – įvertinti ir palyginti informacinio karo ir viešosios diplomatijos strategijų potencialą didinti valstybės galią (neo)realizmo teoriniame kontekste, todėl šalia aprašomojo ir analitinio metodų šiame darbe plačiai taikomas ir lyginamasis metodas. Be to, siekiant darbo tikslo įgyvendinimo (neo)realizmo teorinė perspektyva yra papildoma neoliberalizmo teoretiko Josepho S. Nye pasiūlyta „minkštosio galios“ koncepcija, kuri valstybių informacinę ir kultūrinę sklaidą leidžia apibrėžti kaip galios politikos instrumentą, o XXI amžiaus tarptautinę politiką vertinti ne tik kaip tradicines karinės ar ekonominės, bet ir kaip minkštosios galios varžybas. Tokių teorinių įžvalgų ir interpretacijų teisingumą darbo pabaigoje bandoma patikrinti analizuojant JAV atvejį. Tyrimo išvadose pažymima, jog pasaulinė informacinė revoliucija ir informacinio karo priemonių įsigalėjimas iš tiesų pakeitė tradicinių galios resursų – ekonomikos, karinio ir sociopolitinio pajėgumo – generavimo būdus, be to išryškino iki tol neįvertintos minkštosios galios svarbą. Tarp įvairių globalios informacinės erdvės išnaudojimo politiniais tikslais instrumentų viešoji diplomatija pasižymi didžiausiu potencialu kaupti valstybės minkštąją galią, kadangi, skirtingai nei tam tikros informacinio karo atmainos, remiasi tikslios ir teisingos informacijos sklaida, bei savos kultūros, vertybių ir politinės praktikos perdavimu kitoms visuomenėms. Tačiau nauji informacijos amžiaus užsienio politikos instrumentai ir jos formavimą įtakojantys veiksniai nekeičia sisteminių nacionalinės galios didinimo ir galios pusiausvyros atsatymo imperatyvų, kurie pasireiškia ir minkštosios galios varžybose, taigi tyrimo rezultatai patvirtina aukščiau keltas prielaidas. Minėtą teiginį patvirtina ir JAV atvejo analizė, kadangi būtent JAV minkštosios galios smukimas G. W. Busho prezidentavimo laikotarpiu didele dalimi ir iššaukė balansavimo tendencijas kitų tarptautinės sistemos veikėjų elgesyje. Viešosios diplomatijos, kaip pagrindinio minkštosios galios instrumento, atgaivinimas galėtų padėti JAV išlaikyti tarptautinę hegemoniją, neutralizuoti grėsmes jų nacionaliniam saugumui, kylančias iš islamo pasaulio vidinių konfliktų, o ilguoju laikotarpiu – netgi transformuoti tarptautinę sistemą į demokratinių valstybių bendruomenę.
This paper addresses the topic of national power maximization and international power politics, a traditional focus in the field of international relations, in the context of the worldwide information revolution of the 21st century. The vast technological progress that the humankind has made over the last 20 years has brougt about major societal and economic transformations around the globe, as well as effected the realm of political struggle, including international politics. Global information environment has become the battlefield of so called information wars where information itself is a means of strategic influence in terms of national security and foreign policy of states. The main objective of this research is to compare the few possible patterns of national information strategy – primarily information warfare and public diplomacy – and evaluate the potential of those instruments to generate national power. According to the the key thesis tested by this research, the information-based and cultural influence of states does effect their international power position but it does not change the competitive nature of international politics, including the traditional balance of power imperative. Thus the main methods applied here are descriptive and comparative, and the theoretical approach most suitable for testing the key thesis is the (neo)realist theory of international relations, althought for methodological purposes the latter has to be accommodated with the concept of soft power, proposed by a neoliberal thinker J. S. Nye. At the end of this paper the theoretical findings are also tested by a brief case study of the U.S. hegemony. The results of this research lead to conclusion that the global information revolution did change the ways and means of how states improve their economic, military and sociopolitical capabilities – the traditional elements of national power – as well as raised the importance of state’s soft power. Public diplomacy respectively proves to be the most effective strategy in providing actors of the global information environment with this type of power, because public diplomacy campaigns are based on disseminating truthful and accurate information, communicating one’s cultural and political values and practices. In the 21st century, however, international politics remains a competitive arena where states tend to balance the power of their more powerful counterparts, as the U.S. case study verifies. The balancing behaviour of other major powers with the intent to undermine the U.S. hegemony during the G. W. Bush presidency can be explained by the decline in the U.S. soft power and could be reversed if Washington was to strenghen its public diplomacy, especially in the Muslim world, where the internal struggle over the modernization and secularization of the Muslim society spawns most of the threats to the U.S. national security. |
