Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/124625
Full metadata record
DC FieldValueLanguage
dc.contributor.advisorŠinkariova, Liuda-
dc.contributor.authorMisiukaitė, Rasa-
dc.date.accessioned2020-12-23T01:12:36Z-
dc.date.available2020-12-23T01:12:36Z-
dc.date.issued2012-01-26-
dc.identifier.urihttps://hdl.handle.net/20.500.12259/124625-
dc.description.abstractDarbo tikslas - atskleisti sergančiųjų šizofrenija psichosocialinio funkcionavimo gerinimo galimybes taikant psichologinės korekcijos metodus. Šizofrenija serga vidutiniškai 1 proc. pasaulio žmonių. Remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro (2006) duomenimis, šizofrenija gali susirgti bet kuris asmuo nepriklausomai nuo tautybės, socialinės padėties ar išsilavinimo. Šizofrenija yra sunkus psichikos sutrikimas arba grupė tokių sutrikimų, kuriems būdingi psichozės simptomai, pažeidžiantys žmogaus elgesį ir suvokimą. Tai polietiologinis psichikos sutrikimas. Su šizofrenija susijusios priežastys gali būti: virusinė infekcija iki gimimo, hipoksija (deguonies trūkumas), apsinuodijimai, cheminių medžiagų organizme disbalansas, neuromediatorių pusiausvyros sutrikimas, smegenų kraujotakos sutrikimai, psichosocialinis stresas ir tam tikri šeimos modeliai. Sergant šizofrenija pažeidžiamos šios psichikos veiklos sferos: valia, mąstymas ir emocijos. Su šizofrenija gali atsirasti suicidinių ketinimų. Savižudybės rizika didžiausia pirmuosius 6 metus, po šizofrenijos diagnozės nustatymo. V.Fenton (1997) teigimu, galimas ryšys tarp šizofrenijos spektro sutrikimų, teigiamų ir neigiamų simptomų ir suicidinio elgesio. Sergantiems šizofrenija kyla daug psichosocialinių problemų. Tai: nerimas, depresija, socialinė izoliacija, karjeros planavimo ir įsidarbinimo problemos. Sergantys šizofrenija asmenys turi tinkamai adaptuotis socialinėje aplinkoje. Sergantiems šizofrenija psichikos būklei įvertinti ir ligos požymių sunkumui nustatyti naudojami psichologiniai testai. Aktyviai taikoma psichosocialinė reabilitacija, kuri padeda atstatyti sutrikusias psichikos funkcijas ir darbingumą. Sergant šizofrenija taip pat taikomi šie pagrindiniai psichologinės korekcijos metodai: psichologinis konsultavimas, kognityvinė elgesio terapija, šeimos psichoterapija, meno terapija ir grupinė psichoterapija. Išvados: Sergant šizofrenija yra taikomi įvairūs psichologinės korekcijos metodai. Tai: psichologinis konsultavimas, individuali psichoterapija (trumpalaikė į problemas orientuota, ilgalaikė palaikomoji, kognityvinė, elgesio psichoterapija), šeimos, meno ir grupinė psichoterapija. Individuali psichoterapija taikoma mažinant su šizofrenija pasireiškiančius nuotaikos sutrikimus ir suicidinių ketinimų riziką. Derinant kognityvinę ir elgesio terapiją efektyviai gydomi psichikos sutrikimai (nerimas, depresija, baimės ir įkyrių minčių sindromas). Meno terapija taikoma turintiems bendravimo sutrikimų, ji skirta elgesio korekcijai ir socialinių įgūdžių tobulinimui. Vienas dažniausiai taikomų grupinės psichoterapijos metodų sergant šizofrenija yra klinikinės psichoterapijos (gydomosios) grupės. Šios grupės yra nukreiptos į ligos simptomų gydymą ir šalinimą. Sergant šizofrenija rečiausiai yra taikomas psichologinis konsultavimas, nes šis korekcijos būdas yra daugiau orientuotas į kliniškai sveiką asmenybę.lt
dc.description.abstractThe aim - to reveal psychosocial functioning of patients with schizophrenia, improvement in the context of psychological adjustment methods. Schizophrenia affects approximately 1 percent people in the world. According to the State Mental Health Centre (2006) show that schizophrenia may suffer from any person, regardless of nationality, social status or education. Schizophrenia is a severe mental disorder or group of such disorders characterized by psychotic symptoms, which violate the human behavior and perception. This Polyetiological mental disorder. With schizophrenia related reasons may be: a viral infection before birth, hypoxia (oxygen deficiency), poisoning, chemical imbalances in the body, a neurotransmitter imbalance, cerebrovascular disorders, psychosocial stress and some family models. Schizophrenia vulnerable to this mental activity spheres: the will, thought and emotion. With schizophrenia can lead to suicidal intent. Highest risk of suicide during the first 6 years after the diagnosis of schizophrenia. Fenton MV (1997) argues that a possible link between schizophrenia spectrum disorders, positive and negative symptoms and suicidal behavior. Patients with schizophrenia have a lot of psychosocial problems. These include: anxiety, depression, social isolation, career planning and employment issues. Persons with schizophrenia have a duty to adapt to the social environment. With schizophrenia and mental status assessment of disease severity of the psychological tests used actively applied psychosocial rehabilitation to help restore impaired mental function and performance. Schizophrenia as well as the following basic methods of psychological adjustment, including psychological counseling, cognitive behavioral therapy, family therapy, art therapy and group psychotherapy. Conclusions: patients with schizophrenia are subject to various psychological methods of correction. These include: psychological counseling, individual psychotherapy (short-term problem-oriented, long-term maintenance, cognitive, behavioral therapy), family, art and group psychotherapy. Individual psychotherapy of schizophrenia by reducing non-occurring mood disorders and suicide attempt risk. Combination of cognitive and behavioral therapy to effectively treat mental disorders (anxiety, depression, fear and annoying thoughts syndrome. Art therapy is applied with communication difficulties, it is behavioral adjustment and social skills. One of the most common methods of group psychotherapy in schizophrenia is a clinical psychotherapy (therapeutic) group. This group is directed to the symptoms of the disease treatment and disposal. Schizophrenia is seldom applied psychological counseling, as size correction method is more focused on clinically healthy individual.en
dc.description.sponsorshipVytauto Didžiojo universitetaslt
dc.format.extent49 p.-
dc.language.isolt-
dc.subjectšizofrenijalt
dc.subjectpsichologinės korekcijos metodailt
dc.subjectpsichosocialinis funkcionavimaslt
dc.subjectschizophreniaen
dc.subjectpsichological methods of correctionen
dc.subjectpsychosocial functioningen
dc.subject.otherPsichologija / Psychology (S006)-
dc.titleSergančių šizofrenija asmenų psichosocialinio funkcionavimo gerinimo galimybių, taikant psichologinės korekcijos metodus, analizėlt
dc.title.alternativePersons suffering from schizophrenia, psychosocial functioning improve the ability of psychological adjustment methods, the analysisen
dc.typemaster thesis-
item.fulltextWith Fulltext-
item.grantfulltextopen-
crisitem.author.deptPsichologijos katedra-
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018
Files in This Item:
Show simple item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

36
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

108
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.