| Abstract: | Through the integration into the global economics the migration process appears as relevant as well as the consequences related to it. It is noticed that migration determined by globalization is a natural process; however its large scope leads to the negative consequences. When people with the different qualification emigrate, there is a loss of customers, employers, investors, who spend their earned money in the destination countries; therefore the GDP is not created in the country of origin. Furthermore, the country loses economic, scientific, technical, innovative potential. Over the last decade mass emigration has been recorded in Lithuania, which made an annual average of more than 30 thousand people and the highest net migration for 1000 inhabitants comparing with the other EU countries. These considerations led to the fact that emigration has become one of the most important and controversial recent economic and political discussion object, what stimulates the growing interest of different researchers. Systematic analysis of theories dealing with impact of migration on national economic growth was performed in the thesis. Summary of scientific studies on impact of migration on national economic growth considering their methodological aspects, advantages and disadvantages was presented. Model for assessment emigrants’ qualification structure impact on the national economic growth was substantiated. Evaluation of migration tendencies and migration structure in EU countries and Lithuania was carried out. The model for assessment was adapted to the case of Lithuania assessing emigrants’ qualification structure impact on the nation economic growth over the aggregated expenditure components. According to the calculations it is seen that emigration decreases the growth of aggregated expenditure components. It was estimated that when the qualified emigrants’ structure increased, the higher negative emigration impact appeared comparing it to the unqualified emigration case.
Šalims integruojantis į pasaulinę ekonomiką, tampa itin aktualus ne tik migracijos procesas, bet ir su juo susijusios pasekmės. Pripažįstama, kad globalizacijos sąlygota gyventojų migracija – natūralus procesas, tačiau pernelyg dideli jos mastai sukelia neigiamas pasekmes. Emigruojant skirtingos kvalifikacijos gyventojams netenkama nemažos dalies vartotojų, darbuotojų, investuotojų, kurie savo uždirbtus pinigus išleidžia tikslo šalyse, todėl nesukuriama dalis BVP kilmės šalyje. Be to, šalis netenka ekonominio, mokslinio, techninio, inovacinio potencialo. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje fiksuota masinė emigracija, kasmet siekusi daugiau nei 30 tūkst. gyventojų, tuo pačiu šalis pasižymėjo ir didžiausiu neigiamu migracijos saldo, tenkančiu 1000 gyventojų, lyginant su kitomis ES šalimis. Minėtos aplinkybės lėmė, kad emigracija tapo vienu svarbiausių ir kontraversiškiausių pastarojo laikotarpio ekonominių ir politinių diskusijų objektu, todėl skatina vis augantį įvairių sričių tyrėjų susidomėjimą. Disertaciniame darbe atlikta teorijų, aiškinančių migracijos poveikio šalies ekonomikos augimui, sisteminė analizė. Apibendrinti migracijos poveikio šalies ekonomikos augimui empiriniai tyrimai, įvertinti metodologiniai jų aspektai, išryškinti privalumai ir trūkumai. Pagrįstas emigrantų kvalifikacinės struktūros poveikio šalies ekonomikos augimui modelis. Atliktas migracijos tendencijų ir emigrantų struktūros ES šalyse ir Lietuvoje vertinimas. Parengtas modelis pritaikytas Lietuvos atveju vertinant emigrantų kvalifikacinės struktūros poveikį šalies ekonomikos augimui per visuminių išlaidų komponentes. Atliktas tyrimas parodė, kad visą analizuojamą laikotarpį kvalifikuotų gyventojų išvykimas sąlygoja didesnį neigiamą poveikį šalies visuminėms išlaidoms ir ekonomikos augimui nei nekvalifikuotų gyventojų emigracija. |
