Žymiausi XX amžiaus violončelininkai ir jų šiuolaikiniai atlikimo bei dėstymo metodai

Baigiamajame magistro darbe „Žymiausi XX amžiaus violončelininkai ir jų šiuolaikiniai atlikimo bei dėstymo metodai“ pirmiausiai pristatomi iškiliausi XX a. violončelininkai Pablo Casals, Paul Tortelier, Pierre Fournier, Maurice Gendron, Janos Starker ir pedagogai Victor Sazer, Gerhard Mantel, suformavę grojimo violončele metodines nuostatas, kuriomis šiandien remiasi įvairių kartų pasaulio muzikai – atlikėjai ir pedagogai. Tiriamoje darbo dalyje analizuojamas dabarties muzikų, aktyviai plėtojančių koncertinę bei pedagoginę veiklas, metodinių elementų naudojimas, kuriuos aprašė ir naudojo minėti pasaulinės reikšmės violončelininkai. Aprašytos violončelininkų – pedagogų technikos/metodikos, emocinio ir racionalaus grojimo psichologinės sąveikos ir jų tarpusavio priimtiniausias balansas, tam tikri fiziologiniai aspektai susiję su kūno laikysena grojimo metu. Taip pat iškeliamas demokratinio ar autoritarinio požiūrio klausimas pedagoginiame darbe, intonavimo tikslumo ir intonacinio ekspresyvumo nauda, politikos ir kultūros simbiozė. Darbas apibendrinamas trumpa iškiliausių Lietuvos violončelininkų, pedagogų panorama, ženklinančia violončelės raidą Lietuvoje nuo jos ištakų XX a. pradžioje iki esamų lietuvių violončelininkų, kaip stipraus ir pamatinio pedagoginės ir koncertinės veiklos pagrindo būsimoms muzikos atlikėjų ir mokytojų kartoms.

The final thesis The Greatest Cellists of the 20nth Century and their Contemporary Performing and Teaching Methods at first presents the most prominent cellists of the 20nth century: Pablo Casals, Paul Tortelier, Pierre Fournier, Maurice Gendron, Janos Starker and teachers Victor Sazer, Gerhard Mantel; who formed a cello methodological traditions, which today are the basics of the different generations of the world of music: cello artists and teachers. In the research part of the thesis, the methodological principles are analyzed, which are applied by contemporary musicians, who actively develops performing and pedagogical activities, the usage of methodological traditions, which were formed by the named cellists of global importance. There are descriptions of cellists-teachers’ techniques/methods, the psychological, emotional and rational, interplay of the performances and the most acceptable balance of the two mentioned sides, furthermore, certain physiological aspects, related to body posture while playing are defined. There is also the question of a democratic or authoritarian approach to the pedagogical work, the benefits of intonation accuracy and expression of intonation, political and cultural symbiosis highlighted. The work is summarized in a brief panoramic sight of the most prominent Lithuanian cellists and teachers, which represents the evolution from the very start (the beginning of the 20th century) of the cello development in Lithuania, to the current Lithuanian cellists, as a strong reference to the educational and musical basics of performance activities, necessary for future generations of musicians and teachers.