JAV ir Prancūzijos kultūrinė diplomatija

Abstract

Pagrindinė disertacinio darbo tyrimo problema - kultūrinės iniciatyvos ir pozityvus valstybių bendradarbiavimo reikšmės atskleidimas, siekiant konkrečių tikslų tarptautiniuose santykiuose. Disertacijos siekinys - išnagrinėti kultūrinės diplomatijos sąvokos atsiradimą platesniuose teoriniuose ir politiniuose kontekstuose, susijusiuose su penkių galios tipų apraiškomis, ištirti praktinį kultūrinės diplomatijos įgyvendinimą, atskleidžiant sąsajas su Prancūzijos ir JAV politinėmis preferencijomis ir kultūriniais ypatumais, kurie dažnai sąlygoja šių dviejų valstybių atstovų pozicijas tarptautinėje arenoje, bei išanalizuoti atitinkamus kultūrinės diplomatijos srityje aktyviai dalyvaujančių vyriausybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir privačių veikėjų atliekamus vaidmenis. Teorinėje darbo dalyje derinami analitinis, lyginamasis ir aprašomasis metodai, siekiant pateikti kuo platesnį kontekstą, kuris būtinas akademiniam kultūrinės diplomatijos sąvokos bei galios kaip įvairialypio reiškinio suvokimui. Įvairių atvejų tyrimas pasirinktas kaip esminis tyrimo metodas. Informacija empirinei daliai surinkta atliekant pusiau struktūruotus interviu su prancūzų, amerikiečių ir lietuvių pareigūnais, o taip pat su istorikais bei menininkais. Tyrimas praturtintas informacija, gauta nagrinėjant oficialius dokumentus ir kitus viešai prieinamus šaltinius. Tyrimas atskleidžia, kad naujai atsiradęs Prancūzijos kultūrinės diplomatijos lankstumas yra glaudžiai susijęs su rūpestingu esminių funkcijų atlikimu, palaipsniui susidarančia teigiama nuomone apie valstybę bei įžvalgiu atstovavimu Prancūzijai pasauliniu lygiu, pasinaudojant įvairių viešųjų ir privačių veikėjų parama. Amerikietiškasis požiūris į kultūrinę diplomatiją - kur kas globalesnis ir menkiau sietinas su tautiniais aspektais nei Prancūzijos politinių lyderių palaikomos nuostatos.

The main research problem of the thesis is focused on cultural initiatives and the disclosure of a positive implication of the cooperation among states with the aim to achieve concrete objectives in international relations. The aim of the thesis is to examine the emergence of the concept of cultural diplomacy in broader theoretical and political contexts as related to manifestations of five types of power, scrutinize the practical implementation of cultural diplomacy in connection with political preferences and cultural peculiarities of France and the United States that frequently determine positions of the representatives of these two countries on the international arena as well as analyse respective roles of governmental institutions, non-governmental organizations and private actors actively involved in the realm of cultural diplomacy. In the theoretical part of the thesis, analytic, comparative and descriptive approaches are combined to provide a broader context necessary for the academic perception of the concept of cultural diplomacy and that of power as an extremely multifaceted phenomenon. Multiple-case study has been chosen as a basic research method. Information for the empirical part of the thesis has also been collected by conducting a series of semi-structured interviews with French, American and Lithuanian officials as well as historians and artists. The research has been enriched by pieces of information acquired through the examination of official documentation and other public resources. The research indicates that that the newly-acquired flexibility of French cultural diplomacy is tightly connected with the thoughtful performance of its essential functions: the gradual formation of a positive opinion about the state as well as the insightful representation of France on the global level with the help of different public and private actors. The American approach to cultural diplomacy has become more global and less nation-driven than that adopted by the French leadership.