Socialinio darbuotojo profesinė gerovė: socialinių darbuotojų profesinės patirties refleksija
Kulaitytė, Rasa |
Socialinio darbo paslaugos įgyja vis svarbesnį vaidmenį gyvenimo trukmės ilgėjimo, visuomenės senėjimo, šeimos transformacijos, didesnio moterų įsitraukimo į darbo rinką ir kitų visuomenės pokyčių kontekste. Profesinės gerovės tyrimų aktualumas siejamas su daugeliu aplinkybių, ypač poreikio šioms paslaugoms didėjimu. Taigi socialinių paslaugų plėtra, atitikdama demografinius rodiklius, prisideda prie šalies socialinio stabilumo. Geresnių darbo sąlygų kūrimas ir jų tobulinimas yra vienas esminių Europos socialinio darbo modelio elementų. Ypač didelę svarbą užima darbo sąlygų ir aplinkos gerinimas. Socialinio darbo paslaugų sistema dėl savo specifikos (emocinio darbo pobūdžio, dažnai kylančių vertybinių dilemų, veiklos neapibrėžtumo, sudėtingumo) bei žemo atlyginimo nėra patraukli darbo vieta. Stresas įvardijamas kaip antra pagal dažnumą su darbu susijusi sveikatos problema. Socialinių darbuotojų veikla Lietuvoje yra įrašyta į sveikatai pavojingų darbų sąrašą. Pasitenkinimas darbu yra vienas iš profesinės gerovės rodiklių, lemiančių bendrą pasitenkinimą gyvenimu. Todėl, siekiant kokybiškesnio užimtumo, aktualu skirti pakankamai dėmesio darbuotojų profesinės gerovės didinimui. Šio tyrimo tikslas - atskleisti, kaip apibūdinami socialinių darbuotojų profesinės gerovės veiksniai, remiantis praktikų pasakojimais apie jų profesinę patirtį. Objektas – socialinių darbuotojų profesinės gerovės veiksniai, konstruojami remiantis pačių socialinių darbuotojų pasakojimais apie jų profesinę patirtį. Buvo naudojama kokybinio tyrimo prieiga. Duomenų rinkimo metodas – pusiau struktūruotas interviu. Duomenų analizei panaudota grindžiamosios teorijos metodologinė strategija, kuria siekiama gautais praktikų pasakojimais suprasti socialinę realybę. Tyrime dalyvavo penkios socialinės darbuotojos. Atlikus duomenų analizę, suformuluotos trys pagrindinės socialinio darbuotojo profesinės gerovės veiksnių kategorijos, nulėmusios tyrimo dalyvių subjektyvų vertinimą. Pirma, aprašyti socialinio darbo specifikos veiksniai, tyrimo dalyvių įvardijami kaip padidintu emociniu darbo krūviu, dažnai kylančiomis vertybinėmis dilemomis, veiklos neapibrėžtumu, sudėtingumu bei profesijos vertinimu bendrame kontekste. Antra, atskleisti objektyvūs darbinio gyvenimo veiksniai, kaip socialinės garantijos darbe, apmokėjimas už darbą, darbo krūvis, vadovavimas, karjera ir kt. Trečia, atskleistos subjektyvios tyrėjų patirtys apie pasitenkinimą darbinio gyvenimo kokybe, laimės darbe pojūtį, bendravimą su aplinkiniais darbe. Apibendrinant tyrimo gautus rezultatus, galima teigti, kad yra tikslinga ieškoti būdų, kaip didinti darbuotojų profesinę gerovę.
Social work services are becoming more important in aging, family transformation, greater involvement of women in the labor market and other changes in society. The importance of occupational welfare research is associated in many factors, especially the increase in demand for these services. The development and improvement of better working conditions is one of the main working elements of the social work. Working conditions and environmental improvement provide importance for the social work. Social service system such as emotional nature of the work, the uncertainty of the performance, complexity and badly paid job is not an attractive place for working. Stress takes the second place, which causes health problems. Social work in Lithuania is included in the list of the most dangerous work of health. Job satisfaction is one of the professional well-being indicators, which shows the satisfaction with life. Therefore, if you want to improve the quality of employment, you must pay more attention to the welfare of the working people. The aim of this research is to reveal how social workers describe the professional well-being factors, according to the professional experience of the social workers. The object is based on the stories of social workers themselves. This research had been made according to quality of the research. The date of the collection method is sem – structured interviews. Data analysis is used on the grounded theory methodological strategy, which stimulates practitioners to understand the social reality of the story. Five social workers were included in the study. After carrying out the data analysis, three main social welfare worker professional categories factors have been formulated. They have caused the study of the assessment of the participants. The specific nature of social work factors have been described. First, study participants have disclosed such disadvantages of social work as the increased emotional workload, which causes complication of the working conditions. Second, the objective of working life factors have been revealed such as the social security work, payment for work, workload management, career and other factors. Third, the subjective experience of social workers have been revealed by the researchers. By way of conclusion, it can be said, it is very importance to look for ways how to increase the professional well-being of the employees.