Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/124292
Type of publication: master thesis
Field of Science: Teisė / Law (S001)
Author(s): Kuzmickaitė, Paulina
Title: Whether expressions of folklore are capable of protection under intellectual property law?
Other Title: Ar folkloro kūriniai gali būti intelektinės nuosavybės teisės apsaugos objektu?
Extent: 42 p.
Date: 5-Jun-2014
Keywords: expressions;folklore;protection;intellectual;property;folkloro;kūriniai;intelektinė;nuosavybė;apsauga
Abstract: Expressions of folklore which preserve cultural identity, traditions and history of nations are facing serious problems worldwide. In most of the countries analyzed in this thesis, including Lithuania, works of folklore fall into public domain which makes them free to use without the consent of traditional owners for any purposes: personal, scientific, economic, commercial, etc. Just in several countries folklore is safeguarded under adjusted national copyright laws while using a sui generis (of its own kind) system. Relevant cases presented and current legislation analyzed led to the conclusion and the confirmation of the hypothesis that the existing Intellectual Property (IP) system and present legal regime is not able to provide necessary protection for expressions of folklore. In order to adapt current copyright law, which is part of the IP law, the requirements that have to be fulfilled for a certain work to be copyrightable (in this case folklore) have to be modified. Furthermore, protection of folklore can be observed and evaluated from the human rights perspective and the internationally accepted right to culture. Besides sui generis system and human rights perspective, another solution in legal safeguarding of folklore might be an evolved neighboring or related rights system which would provide indirect protection. It is clear that international organizations like WIPO and UNESCO have a major role in the matter; and together with local, national and regional efforts will find an effective legal solution for preserving and safeguarding folklore.
Šiame teisės magistro darbe yra analizuojama ar folkloro kūriniai (pasakos ir pasakojimai, muzika, šokiai legendos, žodinė istorija, patarlės, pokštai ir anekdotai, tikėjimai, papročiai, mįslės ir pan.) gali būti saugomi intelektinės nuosavybės teisės. Darbo tikslas yra įvertinti teisinę folkloro apsaugos būtinybę ir analizuoti dabartinį intelektinės nuosavybės teisės sistemos pajėgumą užtikrinti folkloro kūrinių apsaugą. Folkloro kūriniai mokslininkų įsitikinimu yra ypač reikšmingi siekiant išsaugoti tautos kultūrą, istoriją, identitetą ir apsisprendimo teisę. Pirmoje, teorinėje dalyje, yra pristatoma folkloro istorija, apibrėžiamos pagrindinės sąvokos. Antrojoje, analitinėje dalyje yra įvardijamos pagrindinės problemos, naudojant folkloro kūrinius ar jų elementus komerciniais, ekonominiais, moksliniais, socialiniai ar asmeniniais tikslais, kurios yra šios: (1) nėra tarptautiniu mastu priimtos ir sėkmingai funkcionuojančios sutarties ar konvencijos, kuri užtikrintų teisinę folkloro išraiškų apsaugą bei teisėtą naudojimą, (2) dėl globalizacijos poveikio ir naujų technologijų pažangos bei modernėjimo, tapo kur kas lengviau pasiekti ir panaudoti tiek savo, tiek kitose šalyse esančius folkloro kūrinius. Pastarieji dėl savo unikalumo ir savitumo tapo patrauklūs ir plačiai naudojami komercializavimo procesuose: etninių grupių muzika, jiems priklausantys ir neretai šventais laikomi raštai, garsai, ritualai, papročiai yra kopijuojami ir atkartojami kino, muzikos, mados, pramonės industrijose be etninių grupių (liaudies) suteiktų įgaliojimų ar leidimų. (3) Naudojant šiuos mokslo ir meno kūrinius nėra nurodomas jų autentiškumas, autoriai, sukūrimo vieta ar laikas. (4) Šios etninės grupės ar bendruomenės, kurių darbai yra pasitelkiami minėtiems tikslams, dažniausiai negauna jokio finansinio atlygio ar kompensacijos. Dar viena problema yra ta (5), jog autorių ir gretutinių teisių įstatymai šiuo metu nei Lietuvoje, nei daugelyje kitų pasaulio valstybių nereglamentuoja folkloro kūrinių apsaugos. Daugelyje valstybių folkloro kūriniai yra viešo naudojimo, t.y. jų negina autorinės teisės dėl šių galiojimo laiko pasibaigimo ir buvimo viešuose archyvuose. Viešo naudojimo režimas (public domain) leidžia fiziniams ir juridiniams asmenims netrukdomai naudoti tradicinės kultūros išraiškas. Tokia situacija yra ir Lietuvoje, kurios Autorių ir gretutinių teisių įstatymas nurodo, jog folkloro kūriniai nėra autorių teisės saugomas objektas. Kaip išeitis apsaugoti folkloro kūrinius, patekusius į viešojo naudojimo režimą, gali būti „Domaine public payant“ doktrina, kuri paskiria tam tikrą mokestį ir apriboja laisvą bei nevaržomą šių kūrinių panaudojimą. Trečioje dalyje yra analizuojama ar folkloro kūriniai, kaip kiekvienos tautos kultūros dalis, gali būti ginami žmogaus teisių instrumentais. Analizuojami su folkloro kūrinių teisine apsauga galimai susiję straipsniai Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte bei Biologinės įvairovės konvencijoje. Ketvirtojoje dalyje yra pateikiami pavyzdžiai iš bylų Australijoje ir Suomijoje bei nurodoma, kaip nematerialios kultūros paveldo išraiškos yra neleistinai panaudojamos muzikos industrijoje. Yra analizuojama kaip Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija reguliuoja šio paveldo apsaugą bei konvencijos veiksmingumą ir taikymą tarptautiniu mastu. Penktoje dalyje yra pateikiama Europos šalių autorių teisės įstatymų apžvalga ir analizė. Pateikiami duomenys iš įstatymų, kurie numato teisinę apsaugą folkloro kūriniams dalinai arba išpildžius tam tikras sąlygas. Pasinaudojus duomenimis iš Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos duomenų bazės, buvo nustatyta, kad Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Maltos, Juodkalnijos, Lietuvos, Moldovos, Rumunijos, Rusijos, Slovakijos, Slovėnijos, Šveicarijos, Makedonijos, Ukrainos įstatymai nereglamentuoja folkloro kūrinių apsaugos. Airijos, Jungtinės Karalystės ir Portugalijos įstatymai numato galimybę, išpildžius tam tikrus reikalavimus ir atitikus reikiamas sąlygas, folkloro kūriniams taikyti autorių teisių įstatymuose numatytą apsaugą. Plačiau yra analizuojamas Lietuvos atvejis ir teisės aktai, susiję su folkloro kūrinių teisine apsauga. Tam šiame teisės magistro darbe yra skirta atskira dalis 5.5. Taip pat aptariama situacija Jungtinėse Amerikos Valstijose ir folkloro kūrinių teisinis reglamentavimas Amerikos įstatymais. Šeštojoje dalyje yra pristatomi galimi problemų, susijusių su nagrinėjama tema, sprendimo būdai. Pirmasis, gretutinių teisių apsauga, kuri galėtų suteikti netiesioginę apsaugą folkloro kūriniams. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutartimi tam tikrų folkloro išraiškų, kurios anksčiau priklausė jau minėtam viešo naudojimo režimui (public domain), atlikėjams suteikiama teisinė apsauga dėl akustinės folkloro kūrinių išraiškos atlikimo dalies. Antrasis sprendimo būdas – sui generis sistema. Šiame teisės magistro darbe yra pateikiami nacionalinių įstatymų pavyzdžiai, kuomet valstybės, pritaikiusios šią sistemą, folkloro kūrinių apsaugą reguliuoja pagal savo pasirinktą specialų teisinį reglamentavimą. Tačiau, valstybės pasirinktos sui generis sistemos garantuotos teisės galioja tik tos šalies teritorijoje. Taip pat, šeštoje dalyje yra pristatomi įvairių mokslininkų, esamos intelektinės nuosavybės teisės tinkamumo folkloro kūrinių apsaugai, vertinimai bei pasiūlymai, kaip keisti esamą situaciją ir spręsti kylančias problemas. Išanalizavus esamus teisės aktus, mokslinius straipsnius, esamas bylas bei įvairių valstybių patirtis darytina išvada, kad esama intelektinės nuosavybės teisė neužtikrina efektyvios folkloro kūrinių apsaugos. Folkloro kūriniai galėtų tapti intelektinės nuosavybės teisės apsaugos objektu tik pakoregavus esamą intelektinės nuosavybės teisės sistemą ir išplėtus intelektinės nuosavybės teises. Tačiau, dauguma mokslininkų skeptiškai vertina šios santvarkos pokyčius ir siūlo surasti naują išeitį sprendžiant folkloro kūrinių apsaugos klausimą. Atlikta analizė parodė, kad norint teisiškai apsaugoti folkloro kūrinius tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu turi būti priimti nauji teisiniai sprendimai. Tai galėtų būti gretutinių teisių arba sui generis teisių sistema, nauja, išskirtinai folkloro kūriniams, priimta tarptautinė sutartis ar plačiau naudojama ir pakoreguota „Domaine public payant“ doktrina. Tiek analizuotos bylos, tiek atskirų šalių praktika parodė, kad naudojant folkloro kūrinius, nėra įvardijami jų autoriai, etninėms bendruomenėms nėra mokamos kompensacijos ar skiriamas atlygis už šių tradicinės kultūros išraiškų panaudojimą komerciniais tikslais. Galiausiai, žmogaus teisių instrumentai, kurie visuotinai garantuoja teisę į kultūrą, galėtų prisidėti prie folkloro kūrinių, kaip tautos kultūros dalies, apsaugos.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/124292
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

7
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

1
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.