Subjektas kaip saviduotis ir saviinterpretacija (Edmund Husserl, Paul Ricoeur)

Abstract

Šiame magistro baigiamąjame darbe analizuojamos dvi sąmonės koncepcijos: pirmoji atspindi Edmundo Husserlio fenomenologiškai grindžiamą, antroji – Paulo Ricoeuro hermeneutiniu metodu atskleidžiamą sąmonės sampratą.Husserlio ir Ricoeuro laikysenos leidžia iš arčiau pažvelgti į tai, ką mes vadiname sąmone ir siekia atskleisti kokie pagrindiniai bruožai apibrėžia sąmonę kaip subjektą, kuris atlieka esminį vaidmenį. Viena vertus, susiduriame su fenomenologine laikysena, kuri akcentuoja sąmonės betarpiškumą kaip galimybę steigti save pačią be jokių tarpininkų. Kita vertus, turime hermeneutinės filosofijos laikyseną, kuri atskleidžia sąmonės susiskaidymą ir fenomenologinio metodo nepakankamumą ir iškelia interpretacijos būtinybę norint pažinti tikrąsias būties esmes bei suvokti objektų reikšmes. Tad darbe iškeliamos dvi galimybės, kurių pagalba galime kalbėti apie sąmonę ir kaip apie betarpišką, ir kaip siekiančią aplinkkeliu pažinti save bei kitus. Husserlio perspektyva, kuri parodo sąmonės savipakankamumo faktą ir Ricoeuro pozicija, kurioje abstrahuojamasi nuo sąmonės betarpiškumo, kviečia apsvarstyti sąmonės procesų esmę, o taip pat ir slėpiningos būties įveikimo galimybę.

In this master thesis two conceptions of consciousness are analyzed: first one reflects the phenomenologicaly based of Edmund Husserl, second conception of consciousness is disclosed by the hermeneutical method of Paul Ricoeur. Attitude of Husserl and Ricoeur allows us to look more deeply to what we call consciousness and pursue to disclose which of the main features defines the consciousness as the subject, who plays the main role. On one hand, we confront with the phenomenological attitude, which emphasize the unanimity of consciousness as the possibility to ingenuously create itself. On the other hand we have the hermeneutical phenomenological attitude, which reveals the disintegration of the consciousness and the lack of the phenomenological method as such, and raises the necessity of interpretation in order to recognize the correct essence of existence and apprehend the meaning of objects. Two opportunities are presented in the thesis in order to discuss about the consciousness as ingenuous, and as seeking in bypass to know itself and others. Perspective of Husserl , which shows the fact of self-sufficiency, and the attitude of Ricoeur, which abstract from the imediateness of consciousness, invite us to consider the essense of consciousness processes, and the opportunity to overcome the misterious existance.