Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/124128
Type of publication: master thesis
Field of Science: Filosofija / Philosophy (H001)
Author(s): Sakalauskaitė, Indrė
Supervisor: Simonova, Jelena
Title: Beprasmybė ir prasmė egzistencinėje filosofijoje
Other Title: The absurd and meaning in the existencial philosophy
Extent: 42 p.
Date: 28-May-2014
Keywords: absurdas;maištas;kančia;mirtis;prasmė;the absurd;the rebel;suffering;death;meaning
Abstract: Šiame darbe tyrinėjama beprasmybė ir prasmė egzistencinėje filosofijoje. Buvo gilinamasi į šių problemų aptarimui skirtus A. Camus veikalus „Sizifo mitas“, „Maištaujantis žmogus“, J. Girniaus „ Žmogus be Dievo“ ir V. E. Frankl „ Žmogus ieško prasmės“. Pirmame skyriuje apmąstomas pasaulio ir žmogaus santykyje gimstantis absurdas, kaip jis yra išgyvenamas žmogaus. Bandydami suvokti pasaulį protu nuolatos susiduriame su irracionalumu. Žmogaus noras turėti aiškumą, bet niekaip nerandant atsakymų priveda prie absurdo. Iškeliamos dvi galimybės: kovoti su juo galime savižudybe, tai yra susitaikydami su juo, arba maištu – tai kova prieš absurdą. Vis dėl to mes turime būti laimingi net ir suvokdami tą absurdą ir įsisamonindami, jog likimas priklauso mums. Taip pat šiame skyriuje atskleidžiama vilties iliuzijos problema, kurią pasirenkame tik pasirodžius absurdui. Bėgdami nuo jo mes pasirenkame gyvenimą iliuzijose. Žmogų nuolatos baugina absurdo patirtys, o stipriausiai jį veikia suvokimas apie mirties neišvengiamybę. Tai kelia baimę, bet tuo pačiu tampa absurdo šaltiniu. Antrame skyriuje aptariamas prasmės klausimas ir jos siekis per kančią, viltį, nuveiktus darbus ar meilę. Didžiausią įtaką žmogaus gyvenimo prasmės atradimui daro kančia. Ji atveria duris į mūsų pačių gelmes, priverčia susidurti akis į akį su pačiu savimi. Kuo aukščiau bandysime pakilti dvasiškai, tuo su didesne kančia susidursime. Nuo prasmės paieškų neatsiejama ir mūsų samprata apie vertybes, kurios padeda ne tik įprasminti gyvenimą ir pasaulį, bet netgi ir mirtį. Mirtis įgauna prasmę, kuomet pasiaukojama dėl aukštesnių įdėjų, tikint, kad jos vertos gyvybės, kad gyvenimas įgautų prasmę.
This thesis explores absurd and meaning of life in existential philosophy using views expressed in works of Camus “ The Myth of Sisyphus “, “The Rebel“, J. Girnius “Man without God“ and V.E. Frankl “Man's Search for Meaning“. First chapter pondering the absurd which arise from relation between the world and the human and how this absurd is experienced by man. When we try to understand the world we're constantly faced with irrationality. The human desire to have clarity and failing in finding the answers leads to absurdity. It raises two possibilities: we can deal with absurd by suicide, which means accepting it, or rebel -struggle and fight against the absurd. Nevertheless, we have to be happy, even by perceiving absurdity and by being aware that fate belongs to us. This chapter also reveals hope as illusion problem that we choose only in the emergence of absurdity. To avoid absurdity we choose to live in illusion. Man is constantly afraid to experience absurd. The inevitability of death has a strongest influence. It raises fear but at the same time becomes a source of absurdity. Second chapter discusses meaning of life and the aspiration of it through suffering, hope, work and love. Suffering makes the greatest impact on discovering meaningful human life. It opens the door to our own depths, and forces us to face ourself. The higher we ascend spiritually, the greater suffering will be.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/124128
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

23
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

124
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.