13-17 metų mokinių pykčio kontrolės bei vidinės darnos pokyčiai, taikant intervenciją, grįstą kognityvine-elgesine terapija

Abstract

Tyrimo tikslas – įvertinti kaip kognityvine-elgesine terapija grįsta intervencija paveikia 13-17 amžiaus mokinių pykčio kontrolę ir vidinę darną. Tyrime dalyvavo 283 13-17 metų Kauno miesto mokiniai (vaikinai ir merginos). Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: tiriamąją (N=141) ir lyginamąją (N=142). Tiriamajai grupei buvo taikomi pykčio kontroliavimo užsiėmimai, pirmasis matavimas atliktas prieš taikant intervenciją, antrasis matavimas po intervencijos. Lyginamajai grupei atlikti tik du matavimai. Abiejuose matavimuose tiriamieji turėjo užpildyti tuos pačius klausimynus: pykčio kontrolei nustatyti - C. D. Spielberger Pykčio lygio nustatymo metodika (1999), A. Buss ir H. M. Perry Agresijos klausimynas (1994); vidinei darnai – A. Antonovsky Gyvenimo orientacijos klausimynas (1987). Tiriamosios grupės dalyviai dalyvavo penkiuose užsiėmimuose po 45 min. kartą per savaitę. Buvo taikyta intervencija, grįsta kognityvine-elgesine terapija. Kiekviename užsiėmime buvo tam tikri tikslai: 1. Sukurti grupės taisykles, motyvuoti mokinius dalyvauti tolimesniuose užsiėmimuose. 2. Pykčio proceso pristatymas bei supažindinimas su trim pykčio kontroliavimo būdais (įsivaizdavimas, skaičiavimas atgal, gilus kvėpavimas) 3. Pristatyti progresyviąją raumenų relaksaciją bei mąstymo į priekį, priminimų technikas 4. Pristatyti gynimosi atreagavimo būdą bei savo būsenos įvertinimo techniką. 5. Pristatyti konfliktų sprendimo būdus. Technikos buvo pristatomos per vaidmenų žaidimus, diskusijas, minčių šturmą. Tyrimo rezultatai parodė, kad intervencija, grįsta kognityvine-elgesine terapija, padidino paauglių pykčio kontrolę viduje, prasmingumą, sumažina fizinę agresiją, verbalinę agresiją. Ši intervencija merginoms sumažino pykčio išraišką išorėje, pyktį. Taip pat rezultatai atskleidė, jog pykčio išraiška išorėje vyresnėms merginoms pasikeitė labiau nei jaunesnėms merginoms, o prasmingumas pasikeitė vyresniems vaikinams labiau nei jaunesniems.

The aim of the study was to find out how cognitive-behavioral intervention effects anger control and sense of coherence of 13 to 17 year-old students. There were 283 students of age 13 to 17 from Kaunas (boys and girls). Participants were separated into two groups: control (N=142) and experimental (N=141). The experimental group had anger control intervention. The first testing was carried out before intervention; the second testing was carried out after intervention. The control group had only two testings. In the both testings, participants had to fill out the same questionnaire: C. D. Spielberger State-trait anger expression inventory – 2 (1999), A. Buss and H. M. Perry aggression questionnaire (1994), for sense of coherence - A. Antonovsky Life orientation questionnaire (1987). Participants of the experimental group had 5 sessions of 45 minutes each once a week. Intervention based on cognitive-behavioral therapy was used. Each session had different goals: 1. to create the rules of the group work and to motivate the group members; 2. to introduce anger process and three different anger control techniques (image, deep breathing, count back); 3. to introduce muscle relaxation and thinking-ahead procedure, reminder techniques. 4. to introduce self evaluation procedure, assertion techniques; 5. to introduce conflicts resolution stages. The techniques were introduced trough role plays, discussions, and brain-storm. The research results showed that by using cognitive-behavioral intervention anger control-in, meaningfulness of adolescents increased, physical and verbal aggression were decreased by cognitive-behavioral intervention. Anger expression-out, anger of girls decreased. Also anger expression-out of older girls changed more in comparison to younger girls. Meaningfulness of older boys changed more in comparison to younger boys.