| Abstract: | Magistro darbe tyrinėjami lietuvių bei skandinavų rašytojų kūriniai šeimos sagos žanro aspektu. Darbu siekiama išanalizuoti, kiek nagrinėjami moterų rašytojų kūriniai atitinka sagos žanro kanoną. Tiriamoji medžiaga ir šaltiniai – trys šeimos sagos bruožų turintys lietuvių rašytojų moterų kūriniai: Dalios Urnevičiūtės „Leona“ (pirmą kartą publikuotas 1987 m.), Vidmantės Jasukaitytės „Po mūsų nebebus mūsų“ (1987 m.), Birutės Jonuškaitės „Didžioji sala“ (1997 m.), taip pat trys skandinavų rašytojų kūriniai, kurie pačių autorių arba literatūrologų priskiriami šeimos sagos žanrui: Marianne Fredriksson „Ana, Hana ir Johana“ (1998 m.), Friđos Á. Sigurđardóttir „Ir slenka naktis“ (2006 m.) bei Herbjørg Wassmo „Šimto metų istorija“ (2011 m.). Darbe aprašoma bei analizuojama teorinė literatūra apie šeimos sagos žanrą, aptariami senųjų ir šiuolaikinių sagų bruožai, žanro istorija, išnagrinėta, kaip sagos žanro bruožai ir moterų kartų pereinamumo problema atskleidžiama skandinavų romanuose, aptarti sagos žanro elementai šiuolaikinėje lietuvių literatūroje. Tyrimui naudojami žanrų kritikos, aprašomasis, analitinis ir komparatyvistinis darbo metodai. Remiamasi N. Frey‘aus įžvalgomis, šeimos sagai skirtais teoriniais darbais, feministine literatūros kritika. Išnagrinėjus skandinavų bei lietuvių sagos žanro bruožų turinčius kūrinius buvo nustatyta, kad visi trys nagrinėti skandinavų rašytojų romanai atitinka šeimos sagos žanro kanoną, kadangi juose vaizduojamas tam tikro laikmečio, tai yra – XIX–XXI a. pradžios laikotarpis, gana detaliai atskleidžiamas istorinis kontekstas, nuo istorinių aplinkybių priklauso kuriamų personažų charakteriai bei gyvenimas, kūriniuose meniškai tyrinėjamas kelių kartų šeimų gyvenimas, vaizduojama kartų pereinamumo problema, moterų likimo pasikartojimas. Nagrinėjamuose skandinavų romanuose dažnai yra vertinama iš kelių veikėjų perspektyvos, pasakojimas nutrūksta, vėliau pratęsiamas pakeitus laiko perspektyvą. Išanalizavus, kiek šeimos sagos žanro atitikmenų galima rasti lietuvių autorių darbuose, nustatyta, kad klasikinė šeimos saga, kokią turi skandinavų bei kitos šalys, Lietuvoje iki šiol nėra sukurta, o tyrinėtieji lietuvių rašytojų kūriniai turi tiktai keletą šeimos sagos bruožų. Šeimos sagos žanro kanoną labiausiai atitinka D. Urnevičiūtės mažasis romanas „Leona“, dėl to, kad jame ryškiai atskleidžiami keturių vienos šeimos moterų likimai. V. Jasukaitytės romanas „Po mūsų nebebus mūsų“ kanoną atitinka dėl jame atskleidžiamo plataus istorinio laikmečio konteksto bei vaizduojamo kelių šeimų gyvenimo. B. Jonuškaitės romanas „Didžioji sala“, nagrinėjant šeimos sagos žanro kanoninius atitikimus svarbus tuo, kad jame taip pat vaizduojami trijų kartų moterų likimai.
Creative works of Lithuanian and Scandinavian writers are analyzed in the Master's thesis in terms of family saga genre. The purpose of the thesis is to disclose how much the creative works of female writers correspond to canon of saga genre. Object of research and sources – three family saga writings of Lithuanian female writers: Leona by Dalia Urnevičiūtė (first published in the year 1987), Po Mūsų Nebebus Mūsų (After Us There Is no Us) by Vidmantė Jasukaitytė (1987), Didžioji Sala (The Great Island) by Birutė Jonuškaitė (1997) and three writings of Scandinavian writers, that belong to family saga genre, as declared by the authors themselves or specialists of literature: Anna, Hanna och Johanna (Anna, Hanna and Johanna) by Marianne Fredriksson (1998), Medan Nóttin Lídur (Night Watch) by Fríða Á. Sigurðardóttir (2006) and Hundre År (A Hundred Years) by Herbjorg Wassmo (2011). Theoretical literature about family saga genre is described and analyzed in the thesis, features of ancient and modern sagas are reviewed, as well as history of the genre, reflection of features of the saga genre and issue of transition of female generations in Scandinavian novels is analyzed, elements of saga genre in modern Lithuanian literature are analyzed. The research was performed using genre criticism, descriptive, analytical and comparative methods. Insights of N. Frey are referred to, as well as theoretical works on family saga genre and feministic literature criticism. It was disclosed after analysis of Scandinavian and Lithuanian creative works of saga genre that all three Scandinavian novels correspond to the canon of family saga genre, since certain times are reflected in these novels, i.e. the 19th century – the beginning of 20th century, historical context is reflected in detail, personalities and life of the characters depend of historical background, life of several generations of families is creatively analyzed in the works, the issue of transition of generations is reflected, as well as repeated destinies of women. Evaluation from the perspective of several characters is presented in the analyzed Scandinavian writings, the story breaks and is later continued from a different time perspective. After analysis of equivalents of family saga genre in works of Lithuanian authors it was disclosed that a classic family saga, present in Scandinavian and other countries, has not been created in Lithuania so far, and the analyzed writings of Lithuanian authors solely contain several features of the family saga genre. The canon of family saga genre is best reflected in the novel Leona by D. Urnevičiūtė, because fates of four women of the same family are significantly reflected in it. Novel Po Mūsų Nebebus Mūsų by V. Jasukaitytė corresponds to the canon because of the wide historical context and reflected life of several families. Novel Didžioji Sala by B. Jonuškaitė is important in analysis of canonical conformities of the family saga because fates of three generations of women are reflected in it as well. |
