| Abstract: | A. Banelytės magistro baigiamajame darbe „Putonghua kaip nacionalinės tapatybės formavimo įrankis Kinijos Liaudies Respublikos politikoje“ yra analizuojamas bendrinės kalbos - pǔtōnghuà'os ir formuojamos Kinijos Liaudies Respublikos nacionalinės tapatybės ryšys. Kultūralistinė socialinio konstrukcionizmo teorija teigia, kad nacionalinė tapatybė, esanti diskursas, kuris įgyja hegemoniją per galią turinčią socialinę grupę, pastaroji pasitelkia ideologiją, siekdama įtvirtinti minėtą diskursą. Diskursas vyksta kalbos pagalba, oficialią galią turinti grupė vartojamai kalbai irgi suteikia oficialų statusą (per vykdomą kalbos politiką, kur ne kurie jos aspektai įtvirtinami įstatymu), taip įtvirtindama hegemoninę galios struktūrą. Kinijos Liaudies Respublika, kadangi atsidūrusi ideologiniame vakume, teigiama, pasitelkia nacionalizmą, taip siekdama legitimuoti save. Iš Vakarų atkeliavusio nacionalizmo sampratoje, kuris buvo perimtas Kinijos, vyravo požiūris - viena valstybė, viena kalba, taip suponuojant ir nacijos vienumą. Vėliau ši nuostata buvo pakeista iš Sovietų Sąjungos atkeliavusia - visų tautų lygybės. Kinijos Liaudies Respubliką nors ir teigiama, kad sudaro dauguma - haniai, tačiau egzistuoja ir daug kitų etninių grupių, kurios įvairiais atžvilgiais, taip pat ir lingvistiniu viena nuo kitos labai skiriasi. Siekdama užtikrinti vienovę valstybė turi rasti sprendimą. Todėl darbe analizuojamas nacionalizmo reiškinys Kinijos Liaudies Respublikoje, jo sklaida ir tipologizacija; tiriamas nacionalizmo kaip formavusio ir formuojančio Kinijos Liaudies Respublikos tapatybę klausimas. Analizuojama kas yra kalbos politika, standartizuoto jos varianto įtaka konstruojant nacionalinę tapatybę. Aptariama kalbos situacija Kinijos Liaudies Respublikoje, istorinės jos formacijos sklaida, etninių grupių kalbų atžvilgiu vykdyta politika ir pasiekta situacija. Darbą sudaro du skyriai. Pirmame analizuojami nacionalizmas ir kalbos politikos sampratos per socialinio konstruktyvizmo prizmę. Antrame - nacionalizmo apraiška Kinijos Liaudies Respublikoje ir šalyje vykdyta ir vykdoma kalbos politika bei jų įtaka nacionalinei tapatybei.
In the final master's thesis by A. Banelyte, named „Putonghua as a national identity formation tool in the People's Republic of China“ the relationship between the standard language, called putonghua and the creation of national identity in the People's Republic of China is being analysed. The cultural social constructivism theory states that national identity is a discourse, which becomes hegemonic through a social group which is more powerful than the others. In order to give it's propagated discourse weight the powerful social group is using ideology. Discourse is being put through by the means of language. The social group which has an official power, gives to the discourse it uses and also to the language it uses (through the langugae policy, which aquires power in the law) an official status, in this way the mentioned group establishes a hegemonic power structure. It is being said that People's Republic of China is in an ideological vaccum, so in order to legitimize itself it uses nationalism as it's ideology. In the nationalism which came to China and was applied by it from the West, carried a notion - one state, one language, one nation. Later it was replaced by the notion which was used by the Soviet Union - all nationals are equal. People's Republic of China is constituted, although considering the amount - by one ethnic group Han, but next to them there are many other ethnic groups which are found in the same country. All of them vary in many ways, compared linguistically they are also very different. In order to safeguard unity the state has to find a solution in this situation. To understand how this diversity is being put into unity (to use the oficial stance which says: unity in diversity) the phenomenon of nationalism in People's Republic of China, it's spread, it's typology are being analysed. The question of nationalism as being a creator and still creating the national identity in the People's Republic of China ir being explored. The analysis is being put also on the subject of language policy, the influence of standard language usage on the creation of national identity. The situation of the language use in the People's Republic of China, the ways it developed, the policies being implemented in the ethnic language groups and what has been achieved are also the subject of analysis in this final thesis. The final thesis is made out of two parts. In the first one the notion of nationalism and language policy throught the concept of social constructivism are being analysed. In the second - nationalism and language policy in the People's Republic of China and their influence on the creation of national identity. |
