Algimanto Zurbos kūryba: sociokultūriniai aspektai

Kaip buvo numatyta bakalauro darbo „Paauglystės vaizdavimas Algimanto Zurbos romanuose paaugliams“ (2010) išvadose, šiame darbe tęsiamas sovietmečiu populiaraus ir šiuo metu vis dar kuriančio rašytojo Algimanto Zurbos (g. 1942) kūrybos tyrinėjimas. Praplečiami Zurbos kūrybos sociokultūriniai aspektai, tyrinėjama rašytojo vieta lyginant sovietmečio ir šiandienos literatūros lauką ¬– taigi linkstama ne prie meninės kūrinių analizės, kuri buvo atlikta bakalauro darbe, o prie politinių, socialinių, kultūrinių kontekstų, nulėmusių Zurbos kūrybos savitumą. Šie sociokultūriniai Zurbos kūrybos tyrimai paremti žymiausio prancūzų sociologo Pierre‘o Bourdieu literatūros lauko teorija bei lietuvių literatūros sociologės Loretos Jakonytės darbais, kuriuose išsamiai aprašoma lietuvių literatūros lauko raida. Remiantis dr. Valdemaro Klumbio disertacija „Lietuvos kultūrinio elito elgsenos modeliai sovietmečiu“ (2009), analizuojami Zurbos santykiai su sovietmečio valdžios institucijomis, pabrėžiamas rašytojui būdingas išorinio prisitaikymo modelis, susijęs su viešai deklaruojama valdžiai palankia laikysena, bet ne ideologinės pasaulėžiūros perėmimu. Kontekstinė kūrinių analizė paremta prancūzų pragmatikos atstovo Dominique Maingueneau literatūros konteksto teorija bei prancūzo sociokritikos atstovo Pierre‘o Barberr‘o darbais. Pagrindiniai tyrinėjimų šaltiniai – Zurbos publicistika, skelbta įvairiuose periodiniuose leidiniuose bei autobiografija „Gal taip reikėjo“ (2012). Darbe siekiama komparatyvistiniu požiūriu įvertinti Zurbos sukauptą kapitalą ir nustatyti, kokią įtaką lietuvių literatūros laukui turi(-ėjo) rašytojas. Atskleidžiama, kaip vertindamas kolegas bei jaunųjų filologų konkurso prozą Zurba siekia pabrėžti tradicinės – realistinės literatūros svarbą. Darbe akcentuojama ne tik oficiali rašytojo-visuomenininko veikla, bet ir neformalūs santykiai su kolegomis. Didelis dėmesys skiriamas rašytojo savivokos formavimuisi ir kaitai, pastebima, kad Lietuvai skelbiant nepriklausomybės atkūrimo idėjas Zurba atkakliai laikėsi tautos vedlio pozicijos, skatino lietuvybę, tautinės kultūros puoselėjimą. Atkūrus nepriklausomybę, lietuvių literatūros laukas pakito iš esmės: rašytojai prarado visuomenės susidomėjimą ir pagarbą, nebeteko finansinės valstybės paramos. Nors Zurba, kaip ir daugelis sovietmečiu garsių rašytojų, šiandieniniame literatūros lauke jaučiasi neįdomus, senamadiškas, neaktualus, jis ir toliau kuria tradicinę etnocentrinę kaimo tematikos prozą, o publicistikoje ir autobiografijoje deklaruoja pasipriešinimą populiariajai kultūrai, pabrėžia tradicinių vertybių puoselėjimo svarbą.

As it was foreseen in the BA paper “Paauglystės vaizdavimas Algimanto Zurbos romanuose”, this paper continues analysing Algimantas Zurba’s (b. 1942), who was popular during soviet times and is still creating nowadays, creation. The sociocultural aspects of Zurba’s creation were extended by analysing the place of the writer by comparing the field of soviet times’ and today’s literature – therefore it is tend not to the artistic analysis of works, which was done in the BA paper, but to political, social, cultural contexts that determined the peculiarity of Zurba’s creation. This sociocultural research of Zurba’s creative work is based on the most famous French sociologist Pierre Bourdieu’s literature field theory and Lithuanian literature sociologist Loreta Jakonytė’s works, in which the development of Lithuanian literature field is exhaustively described. In accordance with Dr. Valdemaras Klumbys’ thesis “Lietuvos kultūrinio elito elgsenos modeliai sovietmečiu” (2009), the relationships of Zurba and soviet government institutions are analysed; the emphasis is put on typical for the writer external adjustment model, which is related to publicly declared, favourable to the government, attitude, but not to ideological worldview support. Contextual analysis of works is based on the representative of French pragmatics Dominique Maingueneau’s literature context theory and on the representative of French socio-criticism Pierre Barberr’s works. The sources of the research are journalism of Zurba, published in various periodical publications, and autobiography “Gal taip reikėjo” (2012). With comparative point of view it is aimed to evaluate Zurba’s capital and estimate the influence of the writer to the field of Lithuanian literature. It is revealed that while evaluating colleagues and the prose of the contest of the young philologists, Zurba aims to emphasise the importance of traditional-realistic literature. The paper highlights not only the official activity of writer-socialist, but also informal relationships with colleagues. Particular attention is paid to the development and the shift of the writer’s self-image; it is noticed that while Lithuania was proclaiming independency rehabilitation ideas, Zurba hard maintained nation’s leader’s position, motivated Lithuanian identity and nurturance of national culture. After having rehabilitated independency, the field of Lithuanian literature changed substantially: the writers lost the interest and the respect of the society; lost financial support from the government. Even though Zurba, as well as the majority of famous writers during soviet times, feels uninteresting, old-fashioned and irrelevant in today’s literature field, he is still creating traditional ethnocentric prose of village topics, and in both journalism and autobiography declares the resistance to the popular culture, emphasises the importance of the nurturance of traditional values.