Klasikinio realizmo ir liberalizmo tarptautinių santykių teorijų kaip horizontalių ideologijų apraiškos Švedijos, Nyderlandų ir Lenkijos užsienio politikoje

Magistro darbe tiriamos klasikinio realizmo ir liberalizmo kaip horizontalių tarptautinių santykių (toliau – TS) ideologijų apraiškos Švedijos, Nyderlandų ir Lenkijos užsienio politikoje. Darbe klasikinio realizmo ir liberalizmo tarptautinių santykių teorijos vertinamos kaip normatyvinės ir rekomendacinės idėjų sistemos paremtos vertybėmis ir todėl subjektyviai nusakančios tarptautinius santykius. Remiantis šiuo vertinimu, darbe nagrinėjama kaip klasikinis realizmas ir liberalizmas ideologiškai reiškiasi vidutinės galios šalių, konkrečiai - Švedijos, Nyderlandų ir Lenkijos užsienio politikoje. Darbe atliekamas tyrimas svarbus tuo, kad įvertinus klasikinio realizmo ir liberalizmo ideologinį potencialą, padeda kritiškai vertinti tarptautinių santykių teorijų pateikiamą tarptautinės sistemos aiškinimą. Taip pat svarbu, kad darbe tiriama mažai studijuojamų vidutinės galios šalių užsienio politika. Darbe išnagrinėtas klasikinio realizmo ir liberalizmo TS teorijų požiūris į ideologiją ir jos svarbą; išanalizuoti klasikinio realizmo ir liberalizmo TS teorijų ideologiniai bruožai bei nustatytas jų ideologiškumo laipsnis; per tarptautinių santykių teorijų kaip ideologijų prizmę ištirta Švedijos, Nyderlandų ir Lenkijos narystės ES ir NATO politika, šalių dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir misijose politikos bruožai, ir jų užsienio prekybos ir energetikos politika; nustatyta kokios TS teorijos geriausiai nusako Švedijos, Nyderlandų ir Lenkijos užsienio politiką. Atlikus tyrimą nustatyta, kad kad tiek liberalizmui, tiek klasikiniam realizmui būdingi tokie ideologiniai bruožai, kaip subjektyvios vertybės, rekomendacijos, normatyvinis vertinimas ir kt., todėl abi teorijas galima laikyti horizontaliomis ideologijomis. Taip pat nustatyta, kad nustatyta, kad labiausiai realizmu kaip ideologija savo užsienio politikoje vadovaujasi Lenkija, liberalizmu - Švedija, o Nyderlandai išsiskiria gebėjimu balansuoti savo užsienio politikos principus tarp liberalizmo ir realizmo normų, tačiau labiau linksta prie pastarojo.

The thesis researches the manifestations of the international relations (further - IR) theories of classical realism and liberalism as horizontal ideologies in the foreign policy of the Netherlands, Sweden and Poland. In the thesis classical realism and liberalism are construed as normative and prescriptive systems of ideas supported by values and therefore subjectively explaining international relations. By using this interpretation it is analysed how classical realism and liberalism manifests ideologically in the foreign policy of middle power countries – Sweden, the Netherlands and Poland. The research is relevant as, by determining the ideological potential of classical realism and liberalism, it helps to critically assess the explanation of IR offered by these theories. It is also important that the thesis analyses the foreign policy of the usually less studied middle power countries. The thesis explores the view of classical realism and liberalism on ideology and its importance; analyses the ideological features of classical realism and liberalism and determines the degree of their leaning toward being ideologies; through the prism of IR theories as ideologies researches Sweden’s, the Netherlands’ and Poland’s policy of membership in EU and NATO, the involvement in international operations and missions, and the policies of foreign trade and energy; determines which theory explains best the foreign policy of the Netherlands, Sweden and Poland. Conclusions are reached that ideological characteristics, such as subjective values, prescriptions and normative assessment, are inherent to both liberalism and classical realism therefore both theories could be seen as horizontal ideologies. It is also concluded that Poland uses realism as the main tenet of its foreign policy the most, Sweden has the most liberal foreign policy of all the three countries and the Netherlands is distinguished by the capability to balance the principles of their foreign policy between the norms of liberalism and realism, although they lean towards the later.