Jaunuolių, patyrusių tėvų skyrybas, subjektyviai vertinamos fizinės sveikatos bei psichologinės gerovės ypatumai

Tyrimo tikslas – nustatyti 18 – 26 metų jaunuolių, patyrusių tėvų skyrybas, subjektyviai vertinamos fizinės sveikatos bei psichologinės gerovės ypatumus. Tyrime dalyvavo 307 studentai, kurie atstovavo Vytauto Didžiojo universitetui, Kauno kolegijai, Vilniaus kooperacijos kolegijai (Kauno skyriui), Kauno prekybos ir verslo mokyklai, Kauno ryšininkų mokyklai bei Kauno statybininkų rengimo centrui. Statistinei analizei naudoti 18 – 26 metų jaunuolių duomenys – iš viso 271. Iš jų 125 vaikinai (46,1 proc.) ir 146 (53,9 proc.) merginos. 153 (56,5 proc.) jaunuolių gimtoji šeima – pilna, 89 (32,8 proc.) – patyrė tėvų skyrybas. Subjektyviam fizinės sveikatos vertinimui tirti naudota 11 tyrimo autorės (2009) sudarytų klausimų, remiantis A.Goštauto (1999) sudarytu „Elgesio, susijusio su sveikata, įvertinimo klausimynu; psichologinės gerovės vertinimui tirti naudota Ryff (1989) sudaryta psichologinės gerovės skalė; sociodemografinių duomenų apie tiriamąjį surinkimui naudoti tyrimo autorės (2009) sudaryti klausimai. Tyrimu buvo siekiama nustatyti, ar jaunuoliai, patyrę tėvų skyrybas, lyginant su jaunuoliais užaugusiais pilnose šeimose prasčiau vertina savo fizinę sveikatą bei pasižymi prastesne psichologine gerove; palyginti jaunuolių, patyrusių tėvų skyrybas, subjektyviai vertinamą fizinę sveikatą bei psichologinę gerovę pagal lytį bei pagal tai, ar jie turėjo patėvį ar pamotę; išanalizuoti, ar amžius, kurio būdamas asmuo patyrė tėvų skyrybas, bei tėvų skyrybų išgyvenimo stiprumo vertinimas yra susiję su jaunuolių subjektyviu fizinės sveikatos vertinimu bei psichologine gerove. Tyrimo rezultatai parodė jaunuolių subjektyviai vertinamos fizinės sveikatos bei psichologinės gerovės skirtumus vaikinų imtyje. Nustatyta, kad vaikinai, patyrę tėvų skyrybas, pasižymi prastesne psichologine gerove nei vaikinai, kurie užaugo pilnose šeimose. Kuo vyresniame amžiuje vaikinai patyrė tėvų skyrybas, tuo prasčiau jie vertina savo fizinę sveikatą, tuo labiau jie jaučiasi nepatenkinti savimi, nusivylę tuo, kas įvyko jų praeityje, yra labiau susirūpinę dėl tam tikrų asmeninių savybių, dažniau svajoja būti kitokie nei šiuo metu yra. Vaikinai, patyrę tėvų skyrybas, lyginant su merginomis, patyrusiomis tėvų skyrybas, yra labiau linkę vartoti priklausomybę sukeliančias medžiagas bei pasižymi prastesne psichologine gerove. Vaikinai, patyrę tėvų skyrybas ir turėję patėvį ar pamotę geriau vertina savo fizinę sveikatą bei pasižymi geresne psichologine gerove nei vaikinai, patyrę tėvų skyrybas, bet neturėję patėvio ar pamotės. Kuo stipriau vaikinai išgyveno tėvų skyrybas, tuo dažniau jie jaučia fizinį nuovargį ir išsekimą. Patyrusių ir nepatyrusių tėvų skyrybas merginų grupėse nebuvo nustatyta nei subjektyviai vertinamos fizinės sveikatos, nei psichologinės gerovės skirtumų.

The aim of the research is to examine the peculiarities of subjective physical health and psychological well-being of 18-26-year-old youths who experienced parental divorce. 307 students participated in the research, who attend Vytautas Magnus University, Kaunas University of Applied Sciences, Vilnius Co-operative College (Kaunas campus), Kaunas Trade and Business School, Kaunas Communication School, Kaunas Builders’ Training Centre. For the statistical analysis, the data of 18-26-year-old youths were used (the total number is 271). 125 (46.1 per cent) of the participants were male and 146 (53.9 per cent) were female. For 153 (56.5 per cent) the native family is full, while 89 (32.8 per cent) youths experienced parental divorce. In order to assess the subjective physical health, 11 questions prepared by the author (2009) were used; in order to assess psychological well-being, Ryff’s (1989) scale of psychological well-being was used; in order to find out sociodemographic data about the participant, the questions prepared by the author (2009) were used. The research aimed at finding out whether the youths who experienced parental divorce assess their physical health worse and have a worse psychological well-being in comparison to the youths who grew up in full families; to compare the subjective physical health and psychological well-being of the youths who experienced parental divorce by sex. In addition, basing on the fact whether they had a stepfather or a stepmother, the research aims at analyzing whether the age when the person experienced parental divorce and the assessment of experiences after the parental divorce are related to the subjective physical health and psychological well-being. The results of the research showed the differences in the male group regarding the differences in subjective physical health and psychological well-being. It was found out that the psychological well-being of the males who experienced parental divorce is worse than the males’ who grew up in full families. The older they were when they experienced parental divorce, the worse they assess their physical health and feel dissatisfied with themselves, disappointed with the things that happened in their past, more concerned about their certain qualities and dream to be different than they are now. Males who experienced parental divorce tend to use addictive materials more than the females and have a worse psychological well-being. The males who experienced parental divorce and had a stepfather or a stepmother, assess their subjective physical health better and have a better psychological well-being then the males who experienced parental divorce but didn’t have a stepfather or stepmother. The stronger they experienced parental divorce, the more often they feel physical tiredness and exhaustion. The results of the research showed no differences in the female group regarding the differences neither in subjective physical health nor in psychological well-being.