Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/123755
Type of publication: master thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences (S002)
Author(s): Jermakovaitė, Žana
Title: Dvigubos pilietybės problema: Lietuva kitų pokomunistinių šalių kontekste
Other Title: The problem of dual citizenship: Lithuania over the other post-communist countries discourse
Extent: 79 p.
Date: 2-Jun-2009
Keywords: dviguba pilietybė;pokomunistinės šalys;Lietuvos atvejis;dvigubos pilietybės istorinė eiga;dual citizenship;post-communist countries;case of Lithuania;history of dual citizenship
Abstract: Šis darbas koncentruojasi į dvigubos pilietybės instituto problematiką Lietuvoje per pokomunistinių valstybių diskursą, kas lemia darbo objektą – bipatrizmo įsitvirtinimą Lietuvoje. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos dvigubos pilietybės instituto perspektyvas per pokomunistinių valstybių bipatrizmo patirtį. Siekiant įgyvendinti šį tikslą buvo užsibrėžti keturi uždaviniai: identifikuoti pilietybės instituto modelius bei požiūrius į pilietybę; aptarti dvigubos pilietybės instituto transformacijas laiko eigoje bei nustatyti bipatrizmo politikos gaires pokomunistinėse šalyse; išanalizuoti Lietuvos Respublikos dvigubos pilietybės institutą ir pristatyti jo problematiškumą; apžvelgti Lietuvos atvejį pokomunistinių valstybių kontekste bei identifikuoti dvigubos pilietybės problemos sprendimo idėjas. Atliekant tyrimą buvo naudojama mokslinių studijų analizė, teisės aktų ir spaudos analizės metodai. Taip pat buvo atliekamas tyrimas lyginamuoju metodu – atliekant dvigubo pilietybės instituto matavimą, bei lyginamas Lietuvos atvejis kitų pokomunistinių valstybių kontekste. Šiuo akademiniu darbu buvo atskleistas pokomunistinių valstybių dvigubos pilietybės atžvilgiu vykdomos politikos pagrindas – komunitarizmo teorija, bei priežastys sąlygojusios pokomunistinio regiono valstybių restrikcinę politiką bipatrizmo atžvilgiu. Nors pokomunistinių šalių praktikoje dvigubos pilietybės institutas yra vertinamas neigiamai, tačiau vis daugiau valstybių jį toleruoja emigrantams. Tuo tarpu Lietuvoje nėra įtvirtinta prigimtinė pilietybė, bei KT „atskirus atvejus“ interpretuoja kaip „itin retus“ atvejus nesiremdamas Vienos konvencijos sąlygomis, kas parodė jog Lietuvos atvejis yra beprecedentis ir kad vienintelis galimas dvigubos pilietybės įtvirtinimo sprendimas yra tik tautos rankose, nuo kurio priklausys ar Lietuva ir toliau liks prie mažosios dalies valstybių pokomunistinių šalių kontekste, besilaikančių griežtos pilietybės politikos emigrantams.
This study analyses the problem of dual citizenship in Lithuania over the other post-communist countries discourse, who determine the object of this research – the problem of dual citizenship firm up in Lithuania. The main goal of this study is an appreciation of dual citizenship future perspectives during the post-communist countries experience. On purpose to embody this goal four tasks were raised: to identify the models and attitudes of citizenship institute; to discuss variations throughout the time dimension and to define the politics of dual citizenship benchmark in post-communist countries; to analyze the dual citizenship institute of Lithuania and to represent the problem of dual citizenship; to review the accident of Lithuania over the post-communist countries context and to identify the verdict of dual citizenship. This research destination to achieve the goal through scholar analysis, law acts and Constitutions, and press analysis were perform. Not only those analysis were used, but also comparison analyses over the post-communist countries incorporated the case of Lithuania, and comparison test technique measures the dual citizenship institute. This study helped to discover the politic basis of dual citizenship over the post-communist region – theory of communitarian, who had postulated very restrictive politic of dual citizenship of post-communist countries. Even if the post-communist countries construed dual citizenship negative, more countries tolerate it for emigrants. Whereas Lithuania hasn’t defined that no one shall be denied of his Lithuanian citizenship against his will and the Constitutional Court had tabled the interpretation of separated cases such as especially rare, what had hadn’t mentioned to Vienna Convention. This accident of Lithuania had showed that the situation is without precedent and there is only one decision to determinate the dual citizenship institute in Lithuania ─ to give the chance for nation during the referendum, who would decide the politic of dual citizenship in Lithuania.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/123755
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

5
checked on Mar 30, 2021

Download(s)

2
checked on Mar 31, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.