Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/123671
Full metadata record
DC FieldValueLanguage
dc.contributor.advisorPutnina, Aivita-
dc.contributor.authorBartušienė, Daiva-
dc.date.accessioned2020-12-23T00:08:32Z-
dc.date.available2020-12-23T00:08:32Z-
dc.date.issued2012-01-10-
dc.identifier.urihttps://hdl.handle.net/20.500.12259/123671-
dc.description.abstractDidžioji dalis priverstinės migracijos antropologinių tekstų apie pabėgėlių persikėlimo patirtis juose kalba kaip apie destruktyviai žmonių gyvenimus paveikiantį procesą, o buvimas prieglobstyje daugiausia suvokiamas kaip „nenormalus“ ir patologiškas būvis, žmones nustumiantis į racionalaus pasaulio užribį. Tačiau toks funkcionalistinis požiūris yra ribotas teorijoje, ir ydingas praktikoje, nes pabėgėlius stumia strategiškai išnaudoti kuriamus traumos diskursus kasdieniniame gyvenime siekiant įvairių prieglobsčio tikslų. Disertacijoje pristatomi etnografinio lauko tyrimo duomenys leidžia teigti, kad Lietuvoje gyvenantys pabėgėliai yra aktyvūs ir racionaliai gebantys suvaldyti persikėlimo pasekmes, todėl globalus prieglobsčio diskursas pabėgėlius siūlantis pažinti tik kaip pasyvius naudos gavėjus ir traumuotas aukas tampa problematiškas siekiant paaiškinti lokalius šiandieninio prieglobsčio aspektus. Disertacijoje naudojama antropologijos teorinė ir metodologinė platforma yra ne tik svarbi, kaip naują, akademinį požiūrį į pabėgėlių studijas siūlanti disciplina Lietuvoje, bet ir, tikima, gali būti veiksminga siekiant dekonstruoti pabėgėlio – patologizuotos aukos socialinį portretą ir pateikti alternatyvius prieglobsčio diskursus. Medicininis kontekstas ir pabėgėlių sveikatos priežiūros praktikos šiame darbe svarbios tiek, kiek jos suteikia pagrindo kalbėti apie kitus pabėgėlių socialinio gyvenimo aspektus. Todėl šiame darbe analizuojamos pabėgėlių sveikatos priežiūros patirtys ir praktikos yra matomos ne individualios prigimties, bet socialinio gyvenimo ir jo aplinkybių išprovokuotos, pajėgios atskleisti daug platesnius prieglobsčio kontekstus. Disertacijoje taip pat siekiama parodyti, kaip ir kokias prasmes pabėgėliai suteikia savo kontekstualiai išgyventoms prieglobsčio patirtims, kokius socialinius instrumentus naudoja jas komunikuodami ir, kaip skirtingi sociokultūriniai kontekstai išnaudojami kalbėjimui apie lokaliai ir globaliai juos veikiančius procesus.lt
dc.description.abstractIn a large part of the anthropological texts on the subject of the forced migration, the experience of refugee resettlement is discussed as a destructive process affecting human lives, while being in asylum is mainly understood as an “abnormal” and pathological condition in which people are pushed beyond the borders of the rational world. However, this functionalist approach is limited in theory and unsound in practice, as it forces the refugees to develop strategic tactics to use the constructed discourses of trauma in their everyday lives. The ethnographic field data presented in the dissertation allows the assertion that the refugees in Lithuania are active agents and able to manage their experience of displacement and hence the global discourse of asylum, which proffers an understanding of refugees as merely passive receivers of benefits and traumatized victims, becomes problematic when seeking to explain the local processes of asylum. For this reason, the anthropological theoretical and methodological platform used in the dissertation is important as a discipline offering a new academic perspective of refugee studies in Lithuania, which may also be, hopefully, effective in seeking to deconstruct the pathologized social portrait of the refugee as victim, and offer alternative discourses of asylum. The medical context and practice of health care for refugees is important in this work as far as it provides a basis for discussing other aspects of refugees’ social life. The dissertation also seeks to show the meanings refugees attach to their contextual undergone experiences of asylum and how they do this; what social instruments they use in communications; and how different socio-cultural contexts are utilized in discussing local and global processes that affect them.en
dc.description.sponsorshipVytauto Didžiojo universitetaslt
dc.format.extent210 p.-
dc.language.isolt-
dc.subjectmedicinos antropologijalt
dc.subjectpabėgėlių sveikatos priežiūralt
dc.subjectprieglobstislt
dc.subjectetnografijalt
dc.subjectmedical anthropologyen
dc.subjectrefugee health careen
dc.subjectasylumen
dc.subjectethnographyen
dc.subject.otherSociologija / Sociology (S005)-
dc.titlePrieglobsčio etnografija: pabėgėlių sveikatos priežiūros patirtys Lietuvojelt
dc.title.alternativeThe Ethnography of Asylum: Refugees’ Experience with Health Care in Lithuaniaen
dc.typedoctoral thesis-
item.grantfulltextopen-
item.fulltextWith Fulltext-
crisitem.author.deptSociologijos katedra-
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018
Files in This Item:
Show simple item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

10
checked on Mar 30, 2021

Download(s)

6
checked on Mar 31, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.