Ar galima baudžiamoji atsakomybė asmeniui už viešai prieinamo kūrinio virtualioje erdvėje įsigyjimą (naudojimą)?

Žmogaus saviraiškos laisvės ir jų apsauga pripažįstama Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir daugelio valstybių konstitucijose. Konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų. Žmogaus kūryba yra viena iš svarbiausių šalies kultūros gyvenimo sudedamųjų dalių, skatinanti visuomenės kūrybiškumą bei padedanti užtikrinti nacionalinės kultūros gyvybiškumą bei tęstinumą. Taigi originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos vadinamas kūriniu. Vystantis informacinėms technologijoms, kūriniai nuo rankraščio, užrašų, dainų atlikimo, išsiplėtė ir peraugo į knygas, paveikslus, fotografijas, kino ir garso įrašus, skaitmenines transliacijas, kompiuterių tinklus. Autorių teisės normų atsiradimo istorija siejama su knygų spausdinimo pradžia. Jų apsauga įtvirtinta tarptautinėse sutartyse, ES direktyvose ir nacionaliniuose įstatymuose. Pirmą kartą autorių teisių apribojimai įtvirtinti Berno konvencijoje. Ženevos konvencijoje, įtvirtinta, jog už autorių teisių pažeidimus galima ir baudžiamoji atsakomybė. PINO Autorių teisių sutartyje sutelkiamas dėmesys į naudotojų ir vartotojų teises nemokamai persiųsti kūrinius internetu asmeniniais tikslais. Informacinės visuomenės direktyvos direktyvos preambulėje įtvirtinta teisių turėtojo teisė, kai vartotojai atgamina kūrinį asmeniniais tikslais, gauti teisingą atlyginimą už naudojimąsi jo kūriniu. Pagrindinius autorių teisių ir gretutinių teisių reglamentavimo principus nustato Lietuvos Respublikos konstitucija ir ATGTĮ. Interneto vartotojai, įsigydami laikinas laikmenas ir įrangas, pritaikytas kūrinio atgaminimui, “sumoka” “teisingą kompensaciją” autoriams, nes ši kompensacija jau įskaičiuota į laikinos atgaminimo laikmenos ir įrenginio kainą. Vartotojas, parsisiųsdamas kūrinį asmeniniais tikslais, turi laikytis įstatymų. Negali platinti , padaryti viešai prieinamu plačiai visuomenei be autorių sutikimo. Autorių teisių pažeidimu laikomas intelektinės nuosavybės objektų realizavimas be teisių turėtojo sutikimo. Ypač žinoma intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų sritis – kompiuterių programų, muzikos kūrinių ir kino filmų piratavimas. “Piratavimu” vadinamas neteisėtas kompiuterių programų, muzikos ir audiovizualinių kūrinių siuntimas iš interneto, dažniausiai naudojant P2P tinklais. Asmeniui, pažeidusiam autorių teises, galima civilinė, administracinė ir baudžiamoji atsakomybė: priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, atsakomybę nustatančių teisės normų turinio. Baudžiamoji atsakomybė galima: už neteisėtą kūrinio atgaminimą tada, kai yra komerciniai tikslai, neteisėtas kopijų laikymas ar platinimas. Administracinė atsakomybė taip pat baudžiamoji forma. Jeigu nėra administracinio pažeidimo požymio, naudojama civilinė atsakomybė.

The freedoms of person’s self-expression and their protection are recognized in the Universal Declaration of Human Rights and constitutions of the majority of the countries. The constitutional freedom to search for, collect and spread the information and ideas without any hindrance is one of the principles of open, just, harmonious civil society and democratic State. The human creation is one of the most important components of the country’s cultural life that induces the society’s creativity and helps to secure the vitality and continuity of the national culture. Thus the original result of the creative activity in the area of literature, science and art is called a work, despite its artistic value, mode or form of expression. As the information technologies have been developing, the works expanded and grew from the manuscript, notes, song performance into the books, pictures, photos, video and audio records, digital translations, and computer networks. The computers connected to the network create virtual space. It is more like imaginary world, where the computer acts as an intermediate between the reality and imaginary world. The Internet has become a space, where millions of photos, blogs or other information are placed every day for public display and usage according to the licensing principles of open content. These licenses provide the possibility to copy the work, to create the derivative works on its basis, to distribute them (not for commercial purpose) without any tax or additional conditions, for personal purpose. The origins of copyright norms are related to the origins of book printing. The copyright protection is also consolidated in the international contracts, EU Directives and national laws. The international contracts were not meant to uniform the national laws of all the countries, but only to provide the protection standards of general character. The main principle of protection is national regime, thus there are no common subjective copyright or neighboring rights existing above the national level; however they are recognized, their volume is determined and other issues are settled in each country individually. The limitations of the copyright were consolidated for the first time by the Bern Convention in 1886. They are meant for information, quoting, teaching and review of current events. In 1971 the Geneva Convention was adopted. Its article 3 states that the criminal liability may be applied for the violations of copyright. In 1996 the WIPO Copyright Treaty incorporated the computer programs and database into the list of protected works, and the attention was focused on the rights of consumers and users to download the works online gratuitously for personal purpose. The personal purposes are understood as the personal, home and family needs of a natural person. The main directives of the European Union, which regulate the reproduction of freely available work in the virtual space for personal purpose are the directives of information society and defense. The right of the rights holder to receive the just fee for usage of his work, when the users reproduce the work for personal purposes is consolidated in the preamble of the Directive on information society. The Constitution and the Law on copyright and neighboring rights of the Republic of Lithuania set the main regulation principles of the copyright and neighboring rights. The law provides the compensation fees for empty audio and audiovisual media and devices, which may be used by the users to copy music or films available in virtual space. When the Internet users acquire temporary storage devices and equipment meant for reproduction of the work, they “pay” “just compensation” to the authors, because this compensation is already included in the price of storage medium or device. The discs, audiotapes and videotapes of any type are taxed by 6 percent rate according to the law. The fee calculated from one new personal computer to the creators make 20 litas. The compensation for the authors and performers of the most popular USB port of 2-4 GB memory reaches 2 litas. However, when the user downloads the work for personal purposes, he has to follow the laws, cannot distribute or make it public to wide society without consent of the authors. The person, who breaches copyrights (for example, makes the legally acquired work publicly available, when other users may access it freely or when he downloads the work that was made public without any consent of the authors), causes damage to the author. If the author incurs damage, it means that the violation of copyrights is present. The violation of copyrights is considered to be the reproduction, distribution, usage, storage and conveyance of the objects of intellectual property without having consent of the rights holder or without being the holder of contractual rights. The most frequently encountered violations of copyrights in Internet are illegal usage of logotypes, pictures and textual material, illegal distribution of works, and piracy of computer programs, music and video. The most popular area of violations of the intellectual property rights is the piracy of computer programs, music and video. “Piracy” is considered to be the illegal downloading of computer programs, music and audiovisual works online, usually using the P2P networks. The users download the copies of illegal works in electronic form and have in their “account” the free copy of the work, while the authors do not receive any fee. Everyone admits such a behavior to be illegal and strong support to the copyright protection is felt in the entire world, however the “pirates” lack motivation to change their habits. The civil, criminal and administrative liability may be applied for copyright violations depending on the character of violation, degree of hazardousness, and content of the legal norms, which determine the liability. The civil liability differs from the criminal liability because the criminal liability covers imprisonment and fine, while the administrative liability is a milder form of the criminal one. According to the laws of the Republic of Lithuania and countries chosen for the research, the criminal liability for illegal reproduction of the work is possible, when it is done for commercial purpose and only for storage or distribution of illegal copies.