S. cerevisiae toksino K2 poveikio mielių ir bakterijų apvalkalėlių laidumams tyrimai

Abstract

Šio tiriamojo darbo tikslas buvo įvertinti mielių toksino K2 daromą poveikį mielių ir bakterijų ląstelių apvalkalėlių laidumams. Šis poveikis buvo vertinamas fizikocheminias, biocheminiais ir mikrobiologiniais tyrimų metodais. Fizikocheminiai metodai – tai elektrocheminiai matavimai, registruojant ląstelių suvartojamo deguonies kiekį deguonies elektrodu, indikatorinių jonų PCB- surišimo vertinimas, šiam anijonui atrankiu elektrodu, ir K+ ištekėjimo iš ląstelių vertinimas kalio jonams atrankiu elektrodu. Biocheminiu metodu buvo tirtas ATP kiekis ląstelėse. Šie eksperimentai paremti ATP sąveikos su liuciferin – liuciferaze metu išpinduliuotos šviesos intensyvumo matavimu. Mikrobiologiniais metodais buvo tirtas ląstelių išgyvenamumas po inkubacijos su toksinu, ląsteles išsėjant Petri lėkštelėse. Apibendrinant visas išvadas, galima teigti, kad mielių toksinas K2 labiausiai paţeidţia mielių S. cerevisiae α‘1 ląsteles. Vertinant poveikį bakterijoms, stipresnis poveikis buvo stebimas gramteigiamosioms S. aureus ląstelėms, o gramneigiamosioms E. coli poveikis buvo silpnesnis.

The aim of this thesis was to investigate the influence of yeast toxin K2 on the permeability of envelopes of yeast and bacteria. Physicochemical, biochemical and microbiological methods of analysis were applied. The physicochemical methods were used for registration of the amount of dissolved oxygen consumed by cells using oxygen electrode. Toxin – induced membrane damage was evaluated using indicator PCB- ions binding to the cells, and changes in the permeability of the cytoplasmic membrane were monitored measuring K+ effux out of the cells. Measurements of ATP content of the cells were based on intensity of the light emission during ATP and liuciferin – liuciferase reaction. Viability of the cells was evaluated using microbiological methods – after plating toxin – treated cell on Petri dishes It was established that yeast toxin K2 most strongly affects yeast S. cerevisiae α‘1 cells. Evaluation of the impact of this towin on bacteria showed that Gram positive S. aureus were more sensitive to toxin that Gram negative E. coli cells.