The changes of psychosocial functioning during Solution-Focused Brief Therapy among foster care adolescents

Abstract

Most of studies have revealed that children entering foster care have various mental health problems and need help of mental health care professionals. Unfortunately, many authors notice that psychological help rendered for foster children lack organization, for mental health care professionals giving services for foster children are forced to use methods, which empirically are tested among adults or among children having specific mental health disorders or to use methods without empirical proof. Thus issue concerning effective psychotherapeutic methods for foster children remains especially relevant. The aim of the study is to assess the potential of Solution-Focused Brief Therapy (SFBT) improving psychosocial functioning of adolescents in foster care and factors related to better outcome of the SFBT. Research group consisted of 228 adolescents living in foster care homes (12-18 years old). 47 adolescents participated in SFBT group, 47 adolescents from the rest of the group were selected for control group. Research methods: 1) three methods for evaluation of psychosocial functioning; 2) five methods for evaluation of intervention outcomes. Research consisted of three stages: 1) evaluation of the psychosocial functioning of adolescents living in foster care; 2) intervention for treatment group; 3) evaluation of the changes in psychosocial functioning after the period of 6 weeks since first evaluation. Research results demonstrated that SFBT is an effective method for resolution of problems and improving psychosocial functioning of adolescents’ living in foster care. Also was found that better outcomes of SFBT have been related to adolescent’s higher motivation to solve the problem, greater subjective evaluation of problem severity and better psychosocial functioning before therapy.

Tyrimai rodo, kad į valstybės globą patenka psichikos sveikatos sunkumų turintys vaikai, kuriems būtina įvairių psichikos sveikatos priežiūros specialistų pagalba. Vis tik pastebima, kad psichologinė pagalba globojamiems vaikams ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje dažniausia teikiama nesistemingai, taikant metodus, kurių efektyvumas patvirtintas kitose amžiaus, socialinio statuso ar problemų grupėse, tad specifinių psichologinės pagalbos metodų, efektyviai veikiančių būtent globojamų vaikų grupėje, klausimas išlieka itin aktualus. Pagrindinis šio tyrimo tikslas – nustatyti Į sprendimus sutelkto trumpalaikio konsultavimo (SSTK) galimybes, skatinant geresnį globojamų paauglių psichologinį-socialinį funkcionavimą ir problemų sprendimą, bei veiksnius, susijusius su geresniais konsultavimo rezultatais. Tyrime dalyvavo 228 paaugliai (12-18 m.), gyvenantys vaikų globos namuose. 47 iš jų buvo konsultuoti, taikant SSTK modelį, 47 – sudarė kontrolinę grupę. Tyrime taikyti metodai: 1) trys psichologinio-socialinio funkcionavimo vertinimo metodai, 2) penki poveikio efektyvumo vertinimo metodai. Tyrimo planą sudarė trys etapai: 1) vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologinio-socialinio funkcionavimo tyrimas; 2) poveikio vykdymas; 3) vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologinio-socialinio funkcionavimo pokyčių, praėjus šešioms savaitėms po pirmojo įvertinimo, tyrimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad SSTK yra efektyvus vaikų globos namuose gyvenančių paauglių problemoms spręsti bei gerinti vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologinį-socialinį funkcionavimą. Taip pat nustatyta, kad geresni SSTK rezultatai buvo susiję su paauglio didesne motyvacija spręsti problemą, su didesniu subjektyviai vertinamu sprendžiamos problemos sunkumo dydžiu bei geresniu psichologiniu-socialiniu funkcionavimu.