| Abstract: | Europa ir Afrika – du skirtingi kontinentai, turintys skirtingą kultūrą, klimatą ir politinį, socialinį bei ekonominį išsivystymą. Europos Sąjunga – viena iš pasaulio stipriausių ekonomikų, demonstruojanti net 27 valstybių vieningą bendradarbiavimą, kai tuo tarpu Šiaurės Afrikos valstybės ne tik išgyvena nepriteklių, vandens stoką, rasinius nesutarimus ir organizuotus nusikaltimus, korupciją šalių viduje ir tarp šalių, tačiau yra turtingos ir įvairiais gamtos ištekliais – nafta, deimantais. Europos Sąjungos veikla pagrįsta laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms principais bei įstaymais, kurie turėtų padėti vystyti ir tvirtinti išorinius Sąjungos santykius. Afrikos valstybės tapo nepriklausomomis, Europos ir Afrikos santykiai įgavo naują darbotvarkę. 2004m. Europos Sąjunga reglamentavo Europos kaiminystės politiką, kurios vienas iš prioritetinių regionų – Šiaurės Afrika. Kaip jau minėta, šie du regionai iš esmės skiriasi, todėl jų santykių plėtotė vis dar lieka dinamiška. Šiame darbe siekiama atskleisti Europos Sąjungos ir Šiaurės Afrikos valstybių santykių raidą ir perspektyvas, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius, politinius bei kultūrinius veiksnius. Darbe atskleidžiamos liberalizmo ir Europos integracijos (neofunkcionalizmo, tarpvyriausybiškumo, naujojo institucionalizmo, konstruktyvizmo) tarptautinių santykių teorijos, analizuojama Europos Sąjungos ir Šiaurės Afrikos šalių santykių raida ekonominiu, socialiniu, politiniu ir kultūriniu aspektu, pagrindžiami Europos Sąjungos ir Šiaurės Afrikos išsivystymo skirtumai, pateikiama Europos Sąjungos ir Šiaurės Afrikos valstybių santykių raida ir išskirtinis Prancūzijos vaidmuo. Darbe empiriškai pagrinžiama Europos Sąjungos ir Šiaurės Afrikos šalių santykių raiška dokumentų turinio analizės principu.
Europe and Africa are two distinct continents with diverse culture and climate as well as particular political, social and economic development. European Union is one of the strongest economies in the world, exhibiting a solid cooperation of 27 countries in total, while North African countries not only experience shortage of food and water, racial tensions and organized crime, domestic and international corruption, but are as well plentiful with natural resources, such as oil and diamonds. The practice of European Union is based on the principles and legislations of freedom, democracy and respect for human rights, which in turn should help to develop and establish the external relationships of the Union. As soon as the countries of Africa gained their independence, the relationships between Europe and Africa has developed new agenda. In 2004 European Union ratified the European Neighborhood Policy, noting North Africa as one of the main regions of concern. As mentioned above, these two regions are substantially different; therefore the evolution of relations between them is still dynamic. This paper aims at unraveling the relationships between European Union and North African countries as well as the perspective of those relations, taking into consideration particular economical, social, political and cultural factors. Firstly, the theories of international relationships, such as liberalism and European integration (neofunctionalism, intergovernmentalism, new institucionalism and constructivism) are introduced. Then, the evolution of intercourse between the EU and North African countries is analyzed with regard to economical, social, political and cultural aspects. Also the differences in scale of development between the two regions are grounded and the relationships between EU and North African countries is presented showing the exceptional role of France in it. Finally, an empirical research based on document content analysis is carried out, expressing the intercourse between European Union and North African countries. |
