Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/123387
Type of publication: master thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences (S002)
Author(s): Jankauskaitė, Aušra
Title: Lietuvos prieglobsčio politikos europeizacija
Other Title: Europeanization of Lithuania‘s asylum policy
Extent: 116 p.
Date: 28-May-2013
Keywords: prieglobstis;prieglobsčio prašytojas;pabėgėlis;bendroji ES prieglobsčio politika;europeizacija;asylum;asylum seeker;refugee;common European asylum policy;europeanization
Abstract: Paskutiniais XX a. dešimtmečiais įvykę pokyčiai lėmė pabėgėlių srautų valdymo ir su prieglobsčiu susijusių problemų sprendimo europiniu lygmeniu poreikį. Amsterdamo sutartimi buvo pradėtas bendros ES prieglobsčio politikos kūrimas. Kadangi prieglobsčio politika yra ganėtinai nauja Europos Sąjungos kompetencijos sritis, taip pat todėl, kad migracijos politika, kurios dalis yra prieglobsčio politika, iki tol buvo laikoma viena iš išimtinai nacionalinių valstybių kompetencijai priklausančių sričių, tiek jos formavimo, tiek įgyvendinimo procesai bei problematika susilaukė didžiulio tyrinėtojų dėmesio. Nors per pastaruosius dešimtmečius bendros ES prieglobsčio politikos kūrime buvo pasiektas nemažas progresas, įgyvendinimo prasme ši politika susilaukia daug kritikos. Labiausiai yra kritikuojamas netolygus prieglobsčio standartų ir procedūrų harmonizavimą nustatančių direktyvų įgyvendinimas valstybėse narėse bei progreso, užtikrinant efektyvų pabėgėlių naštos pasidalinimą, nebuvimas. Atsižvelgiant į šią problematiką, šiame darbe, siekiama ištirti kokį poveikį ši nauja europinio lygmens politika turėjo Lietuvos prieglobsčio politikos įgyvendinimui, remiantis europeizacijos teorine prieiga. Darbo tikslas – nustatyti europeizacijos, vykusios per „pirmos kartos“ ES prieglobsčio srities teisės aktų taikymą, nulemtus Lietuvos prieglobsčio politikos įgyvendinimo pokyčius. Darbo tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: pateikti Europos Sąjungos viešosios politikos europeizacijos poveikio valstybėms narėms teorinį pagrindą; išanalizuoti bendros Europos Sąjungos prieglobsčio politikos kūrimo bei įgyvendinimo procesus; išanalizuoti Lietuvos prieglobsčio politikos europeizacijos procesą bei nustatyti Lietuvos ir Europos Sąjungos prieglobsčio teisės suderinimo lygį; nustatyti Lietuvos prieglobsčio politikos pokyčius įgyvendinus Europos Sąjungos „pirmos kartos“ prieglobsčio srities teisės aktus. Įvertinti Lietuvos prieglobsčio politikos pokyčių mastą, remiantis C. M. Radaelli europeizacijos poveikio rezultatų skirstymu. Atlikus tyrimą nustatyta kad, Lietuvos prieglobsčio sistema buvo sukurta remiantis gerosiomis Europos valstybių praktikomis, todėl vykstant europeizacijai, esminių modifikacijų neįvyko. Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų įgyvendinimas nulėmė pokyčius, kurie papildė ir pakoregavo, tačiau nepakeitė esminių Lietuvos prieglobsčio politikos bruožų, todėl šių pokyčių mastas, remiantis C. M. Radaelli europeizacjos poveikio rezultatų skirstymu, gali būti apibūdinamas kaip ES prieglobsčio srities teisės aktų reikalavimų absorbavimas.
Changes that had taken place during the last decades of twentieth century encouraged the need for the management of refugee flows and asylum-related problems at European level. The Treaty of Amsterdam started the creation of the Common European Asylum Policy. Since asylum policy is relatively new area of the EU competence, as well as since migration policy which includes asylum policy is regarded as one of the exclusive competences of the nation-state, the processes of it‘s formation and implementation received widespread attention of scholars. While the creation of the Common European Asylum Policy have achieved significant progress during the last decades, in terms of implementation it received considerable criticism. The biggest criticism is directed towards uneven implementation of directives setting the harmonization of asylum standards and procedures in Member States as well as the absence of progress in refugee burden-sharing. Relating to these issues this paper aims to investigate the impact of this new European-level policy to Lithuanian asylum policy based on the theoretical approach of the Europeanization. The aim of this research is to investigate the changes of Lithuanian asylum policy induced by the Europeanization which took place throught the implementation of „first generation“ legislation of common European asylum policy. In order to achieve this aim the paper sets following tasks: to present the theoretical framework for the investigation of the impact of the EU policy europeanization to national policies of Member states; to analyse the processes of the creation and implementation of common European asylum policy; to analyse the process of the Europeanization of Lithuanian asylum policy and to assess the level of harmonization of Lithuanian and Common European Asylum Policy; to investigate the changes of Lithuanian asylum policy induced by the implementation of EU „first generation“ asylum law; to determine the extent of Lithunian asylum policy changes on the basis of the model of Europeanization impact rezults of C. M. Radaelli. The research concludes that Lithuanian asylum system has been designed on the basis of the best practices of European countries, therefore, the process Europeanization did not resulted in substantial modifications. The implementation of the EU legislation resulted in adjustments and corrections, but did not changed essential features of Lithuanian asylum policy. Therefore the extent of these changes according to classification of Europeanization impact rezults of C. M. Radaelli can be described as absorbtion of EU asylum legislation.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/123387
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

11
checked on May 1, 2021

Download(s)

31
checked on May 1, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.