Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/123325
Type of publication: master thesis
Field of Science: Ekologija ir aplinkotyra / Ecology and environmental sciences (N012)
Author(s): Nalivaika, Stasys
Title: Atliekų rūšiavimo Lietuvoje įpročiai ir jų pokyčiai: gyventojų nuomonės tyrimas
Other Title: Waste sorting habits and their changes in Lithuania: citizens opinion survey
Extent: 59 p.
Date: 30-May-2013
Keywords: atliekų rūšiavimas;atliekų tvarkymas;namų ūkių atliekos;waste sorting;waste managment;hausehold waste
Abstract: Darbo tikslas išanalizuoti atliekų rūšiavimo bei tvarkymo situaciją Lietuvoje, atlikti gyventojų nuomonės vertinimą, nustatyti jos kitimo tendencijas 2010 m. – 2012 m. laikotarpiu. Tyrimas atliktas remiantis moksline literatūra, sukauptais statistikos duomenimis ir vykdytos gyventojų nuomonės apklausos duomenimis. Pastaruoju metu augant vartojimui, pakuočių kiekiui, pirkimo-pardavimo kultūrai krypstant prie smulkių daiktų vienkartinio įpakavimo, po ekonominės krizės vėl atsigaunant statyboms, gamybai neišvengiamai susiduriama su dideliu susidarančių atliekų kiekiu šalyje. Visuose sektoriuose Lietuvoje kasmet susidaro apie 4,5 mln. t. atliekų: iš jų gyventojų komunalinių atliekų šiek tiek daugiau nei 1 mln. t., gamybos, pramonės, žemės ūkio, transporto ir kitų ūkinių veiklų apie 3 milijonai tonų. Nustatytų aplinkos apsaugos pažeidimų atliekų sektoriuje skaičius didėja 2002 m. jų buvo šiek tiek virš tūkstančio, o 2009 m. viršijo du tūkstančius, Vienam gyventojui tenkančių mišrių komunalinių atliekų kiekiai taip pat pasižymi didėjimo tendencija, apie 300 kg 2004 metais ir 330 kg 2012 metais (per aštuonis metus išaugo trisdešimčia kilogramų). Atsižvelgiant į emigraciją ir dar statistiškai neįtrauktą realų gyventojų kiekio sumažėjimą, mišrių komunalinių atliekų kiekis susidarantis vienam gyventojui per metus gali būti žymiai didesnis. Atlikus išsamią literatūros ir surinktų anketinių duomenų analizę nustatytos pagrindinės priežastys kodėl Lietuvos visuomenėje komunalinių atliekų rūšiavimas nėra paplitęs ir šiuo metu stipriai atsilieka nuo Europos sąjungos valstybių narių senbuvių. Atsiliekama atliekų surinkimo vadybos sistemoje, infrastruktūroje, pastebimi apmokestinimo sistemos trūkumai, per mažas švietimo ir informacijos orientavimas į rūšiavimo skatinimą ir rūšiavimo svarbos atskleidimą. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje sparčiais tempais pradėjo vystytis vartotojiška visuomenė. Lygiagrečiai nebuvo vykdomas ekologiškai atsakingos visuomenės ugdymas, kuris suteiktų įgūdžių ir skatintų atsakingą požiūrį į vartojimo atliekų pašalinimą. Šis ugdymo procesas prasidėjo kiek vėliau bei sparčiai tebevyksta nagrinėjamuoju 2010 – 2012 m laikotarpiu, tiriama ar du metai yra pakankamai ilgas laiko tarpas įvykti esminiams visuomenės įpročių pasikeitimams. Nustatyta, kad tai yra nepakankamas laikotarpis ženkliems pokyčiams, tačiau teigiamų tendencijų galima pastebėti. Ištirtas požiūris į atliekų rūšiavimą pagal skirtingas amžiaus grupes – jaunesni žmonės imlesni ekologiškoms idėjoms, tačiau jiems trūksta motyvacijos pradėti šias idėjas įgyvendinti, vyresni yra labiau orientuoti į tikslą, tačiau priimti ekologiškas (būtent rūšiavimo) idėjas kaip sau tinkamas ir siektinas jie nesiryžta taip lengvai kaip jaunesnio amžiaus žmonės. Vidutinio amžiaus grupė pasižymi dideliu užimtumu ir nors respondentai suvokia atliekų rūšiavimo svarbą tam negali skirti pakankamai dėmesio ir laiko. Vertinant pagal lytį – moterys yra ekologiškai atsakingesnės ir labiau linkusios rūšiuoti. Pagal gyvenamąją vietą ir vietovę ryškių skirtumų nepastebėta. Išsilavinimas ir darbovietė – aukštesnio išsilavinimo ir aukštesnes pareigas užimantys žmonės yra ekologiškai atsakingesni ir labiau linkę rūšiuoti. Pajamos statistiškai patikimo ryšio su atliekų rūšiavimu neturėjo, tačiau jų įtaka pasireiškė tiriant poveikio priemones, kurios skatintų rūšiuoti.
Work purpose is to analyse the situation of waste sorting and management in Lithuania and accomplish the assessment of residents’ opinion, identify trends in 2010 – 2012 years period. The research has been conducted on the ground of scientific literature, collected statistical data and the data of accomplished residents’ interrogation. Nowadays when consumption and the number of packing is increasing, purchase and sale culture is turning to the usage of disposable packing of small items, when after the economic crisis construction and manufacture are reviving again, we inevitably face a huge amount of waste appearing in the country. Every year in all sectors of Lithuania about 4, 5 million tons of waste are accumulated: where domestic household waste work out slightly more than 1 million tons, whereas manufacturing, industrial, agricultural, transport and other waste work out about 3 million tons. The number of breaches of environment protection in waste management sector is increasing. In 2002 there were slightly more than a thousand of such breaches, whereas in 2009 the number exceeded two thousands. The number of domestic household domestic household domestic household domestic household waste which falls on one resident has increasing tendency and figures up to 300 kg per person in 2004 and 330 kg per person in 2012. Within eight years the amount increased by thirty kilos. Considering the emigration and real statistically undocumented decrease of the number of residents the number of domestic household waste per one person per year can be considerably higher. Detailed analysis of the data collected by questionnaire-based literary reveals the basic reasons why in Lithuanian society sort of municipal waste is not widespread and currently is intensely behind the European Union's Member States. Lithuania lags behind in management system of the collection of waste, infrastructure, taxation, education and information spreading through a poor promotion of waste sorting. Short after Lithuania regained independence consumer society began to develop. Still there was no parallel education of an eco-responsible society that could have encouraged responsibility in the area of waste sorting. This education process started in the subsequent period, and was still going during the 2010-2012 period. This work provides an overview of progress and change, examined whether two years period is enough to reach significant changes in the habits of society. Although the analysis revealed that two years period is too short to arrive at considerable changes, the positive trends still could be seen. People opinions on waste sorting were analysed according to different age groups, younger people are more susceptible to eco-ideas, but they lack the diligence to start the implementation of these ideas; elders are more focused on the goal and have enough diligence, but they are less inclined to accept eco-friendly (namely sorting) ideas as worth to be achieved. The group of average age is characterized by high employment; therefore even if they understand the importance of sorting they cannot spend enough time for that. By gender, women are more environmentally responsible and more inclined to sort waste. The location showed no significant connection. Education and the workplace had influence: people with higher education tend to be more environmentally aware. Income did not show significant influence on waste sorting, it only had influence on the effectiveness of waste sorting encouragement tools.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/123325
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.