Hipoterapijos veiksmingumas vaikams su fizine negalia įveikiant socialinę izoliaciją: tėvų perspektyva

Abstract

Vertinant vaiko negalę, specialistai pripažįsta, kad jų vertinimo metodai nėra pakankamai geri, kad reikėtų tobulinti reabilitacijos programų kūrimą, kuris turėtų būti nukreiptas į artimiausią vaiko socialinę aplinką, pagalbą vaikui šeimoje ir jos pačios įtraukimą į vaiko socializavimo procesą. Šio darbo tikslas yra atskleisti hipoterapijos veiksmingumą vaikams su fizine negale įveikiant socialinę izoliacij ą per tėvų perspektyvą. Tyrimo objektas – hipoterapijos veiksmingumas vaikams su fizine negale: tėvų perspektyva. Pirmoje dalyje analizuojama hipoterapija, kaip alternatyvi galimybė socialinės izoliacijos įveikoje. Analizuojamas hipoterapijos kaip alternatyvaus socialinio darbo metodo veiksmingumas, galimas socialinio darbuotojo vaidmuo šeimoje taikant šią terapiją fizinę negalę turintiems vaikams. Antroje dalyje aprašomas tyrimo organizavimas ir metodologija. Kokybinio tyrimo metu, naudojant pusiau struktūruoto intervių metodą, buvo apklaustos 5 šeimos auginančios fizinę negalę turintį vaiką, kuriam buvo ar yra taikoma hipoterapija. Tyrimo dalyvius sudarė keturios mamos ir vienas tėtis. Šiuo tyrimu buvo siekta atskleisti hipoterapijos veiksmingumą vaikams turintiems fizinę negalę įveikiant socialinę izoliaciją. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tėvų perspektyvoje hipoterapija yra veiksminga vaikų socializavimosi procese, saviraiškoje, fizinės ir emocinės būklės pagerėjime. Tėvai alternatyvias terapijas vertina kaip galimybę atliepti vaiko individualius poreikius, formuoti vaiko socialinius gebėjimus ir visos šeimos gyvenimo kokybę. Tyrime atskleista, kad socialinis darbuotojas galėtų padėti tėvams ir medikams „suartinti“ skirtingus požiūrius ir patirtis, kad būtų galima plėtoti alternatyvių terapijų taikymo galimybes.

While assessing the physically disabled children the specialists recognise the insufficient quality of the assessment methods applied and the necessity to perfect the development of the rehabilitation programmes, which should be directed towards the closest social environment of a child, assistance provided for a child in a family and its inclusion in child socialisation process. This thesis aims to disclose the efficiency of hippotherapy for the physically disabled children coping with social isolation through the parents’ perspective. The research object –efficiency of hippotherapy for the physically disabled children: the parents’ perspective. The first part contains analysis of the hippotherapy, as an alternative possibility while overcoming social isolation. It contains analysis of efficiency of the hippotherapy as an alternative social work method, possible roles of social worker in a family while applying this therapy for the physically disabled children. The second part contains description of research organization and methodology. During the qualitative research the semi-structured interview method was used to interview 5 families raising a physically disabled child, who underwent or is having hippotherapy. The survey participants were four mothers and one father. The survey was aiming to disclose the efficiency of hippotheraphy for the physically disabled children while coping with social isolation. The survey results have disclosed that the parents’ perspective of hippotherapy is efficient means at children socialisation process, self-expression, and improvement of the physical and emotional condition. The parents estimate the alternative therapies treat as a possibility to satisfy the individual needs of a child, form the social skills of children and the life quality of the family itself. The survey discloses the fact, that social worker could help the parents and medical staff to “bring closer“the different approaches and experience, that would enable the possibilities to develop the application of the alternative therapies.