| Abstract: | Tyrimo tikslas. Atskleisti slaugos ligoninės personalo, susidūrimo su mirties vyksmu, patirtis. Tyrimo uždaviniai. 1. Atpažinti personalo, susiduriančio su mirties vyksmu slaugos ligoninėje, išgyvenimus. 2. Apibūdinti, mirties procese, slaugos ligoninės personalo santykį su aplinkiniais. 3. Įvardinti personalo problemas bei poreikius, kylančius susiduriant su mirties reiškiniu slaugos ligoninėje. 4. Pagrįsti socialinės pagalbos reikšmingumą personalui, susiduriančiam darbe su mirties vyksmu. Tyrimo metodologija. Tyrimo ontologija pagrįsta egzistencine paradigma, epistemologija – fenomenologine paradigma. Tyrimas atliktas naudojant fenomenologinį metodą. Tyrimo metodika. Tyrimo imtis sudaryta „sniego gniūžtės“ atrankos būdu. Tyrime dalyvavo 7 tyrimo dalyvės, kurių profesiniai vaidmenys, teikiant pagalbą mirštantiesiems bei jų artimiesiems skirtingi, t.y. 2 gydytojos, 3 slaugytojos, slaugytojos padėjėja bei socialinė darbuotoja. Duomenys rinkti pusiau struktūruoto interviu būdu. Duomenų analizė atlikta pagal interpretatyvų fenomenologinį metodą. Darbas parašytas interpretuojant atrinktus duomenis bei integruojant mokslinę literatūrą. Tyrimo išvados. 1. Personalas susidurdamas su mirties reiškiniu nuolatos patiria stresą. Išgyvenimai veikia profesinį bei asmeninį identitetą. 2. Retai pasiekiamas pasitikėjimu, priėmimu, dialogu grindžiamas personalo santykis su mirštančiais pacientais bei jų šeimos nariais. Neišvystytas atviras dalijimosi bei bendrystės santykis kolegų tarpe. 3. Problemos: psichologinis žmonių nepasiruošimas mirčiai, mirtį ignoruojnačios visuomenės nuostatos, didelis darbo krūvis. Poreikiai: pasidalinti savo išgyvenimais su kitais, išklausyti paskaitų, plečiant komandos sudėtį sumažinti darbo krūvį, sulaukti profesionalios pagalbos. 4. Socialinis darbuotojas vystydamas krizių, ekologinės sistemų, egzistencinės, stipriųjų pusių perspektyvų intervencijas personalui padėtų sumažinti stresą bei sustiprintų profesinius bei asmeninius identitetus.
Goal of Research. To reveal the experience of the staff of a nursing hospital facing the process of death. Objectives of Research. 1. To recognize feelings of the staff facing the process of death in a nursing hospital. 2. Describe the relationships between the staff of a nursing hospital and the surrounding people. 3. To review the problems and needs of the staff who are facing the phenomenon of death in a nursing hospital. 4. To ground the importances of social help to the staff facing the process of death in their work. Research methodology. The ontology of the research is based upon the paradigm of existence, while the epistemology is based upon phenomenological paradigm. The research was performed using the phenomenological method. Methods of the research. The subject of the research is made according to the “snowball“ principle. The research included seven participants performing different professional roles in providing help for the dying people and their relatives, i.e. 2 doctors, 3 nurses, a nurse‘s helper and a social worker. The data were collected by a method of a semi-structured interview. The analysis of the data was performed according to the interpretive phenomenological method. The paper is written through interpretation the selected data and integration of research literature. Research conclusions. 1. The staff handling with the death phenomenon experience continuous stress. These experiences influence their professional and personal identity. 2. Trust, acceptance and dialogue-based staff relation with the nearing to death patients and their family members is seldom achieved. Open relations of sharing and belonging among the team members are underdeveloped. 3. The problems: psychological un-readiness of people for death, public attitudes ignoring death as such, high workload. The needs: sharing own experiences with others, attending lectures, reducing the workload by enlarging the team, getting professional help. 4. The social worker, who would develop interventions for the staff of crisis system, ecological system, existential distress and strengths-based perspectives would reduce the stress and strengthen their professional and personal identities. |
