Paveldo objektų žymenys Lietuvoje ir jų įtaka turizmo rinkai

Abstract

Kultūros paveldo objektų žymenų raidos aptarimas pradedamas XIX a. pab. XXa. vid. tarptautinių paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų analize. Aptariami šiuo metu valstybėje galiojantys UNESCO, Europos Tarybos konvencijos, chartijos ir deklaracijos, kuriose numatyta paveldo objektų ženklinimo sistema galiojanti Lietuvoje. Antroje darbo dalyje nagrinėjami įstatymuose parengtų paveldo žymenų raidos aspektai. Nepriklausomos valstybės žymėjimo naudojimas pradedamas nuo Valstybinės archeologijos komisijos įstatymo, vėliau chronologiškai nagrinėjant visus šalyje galiojusius paveldo apsaugos įstatymus. Lyginant sovietmečiu, Nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu paveldo apsaugą įteisinusius įstatymus, svarbu struktūrizuotai atskleisti kiekvieno nagrinėjamo laikotarpio ribose galiojusių žymenų specifiką bei raidą. Svarbiausiu baigiamojo tiriamojo darbo probleminiu klausimu laikytina kultūros paveldo objektų žymėjimo svarba bendrame paveldo apsaugos kontekste, taip pat itin svarbu atskleisti žymenų svarbą Lietuvos turizmo rinkai. Šiandieninį paveldo žymenų raidos etapą atspindi magistriniame darbe nagrinėjami kultūros paveldo žymenims rengti/organizuoti/naudoti skirti įvairūs tarptautiniai projektai: Europos kultūros keliai, Europos paveldo ženklas, Europa Nostra. Plačiau nagrinėtų įstatymų ir tarptautinių teisės aktų kontekste, projektiniai paveldo objektų žymenų pasiūlymai svarbūs kultūrinio turizmo vystymui. Paskutinėje darbo dalyje siekiant aptrati kultūros paveldo žymenų svarbą turizmui Lietuvoje parengtos trys apklausos, kurių metu: turizmo informacijos centrų darbuotojai, regioninių parkų darbuotojai nurodo kultūrinio turizmo bei paveldo objektų žymenų svarbą jų kiekvieno Lietuvoje esančio TIC bei saugomų teritorijų valstybėje ribose. Vietiniai ir užsienio turistai autorės parengtose anketoje pateikia nuomonę apie kultūros paveldo objektų žymenų reikalingumą bei svarbą keliaujant Lietuvoje.

Greater deal with national and international law in the context of designing heritage labeling shows importants of cultural tourism development. The last part of the work aims to describe cultural labeling for tourism in Lithuania based on the three surveys, which are: tourist information center staff and regional parks office describes cultural tourism and heritage importance of labeling of Lithuania at each TIC and protected areas within the country. Local and foreign tourists to the questionnaire prepared by the author's shares views on the cultural markers objects necessity and importance of traveling in Lithuania. Revealing the importance of a structured one single period of time within the heritage‘s labeling specifics and developments in comperence with Soviet regime regulations concerning the topic. The most important of the final research work problematic issue is consideration of cultural heritage objetcs importance and labeling single heritage contense of protection. Also very important to reveal the importance of the signs for Lithuanian tourism market. Today's heritage markers reflect the stage of development in master thesis of cultural heritage to development of labelings, organize and use them by various international projects: the European Cultural Routes, the European Heritage Label Europa Nostra.