| Abstract: | Šeima, savo ruožtu, yra daugiau nei teisinis, visuomeninis ar ekonominis vienetas. Tai meilės ir solidarumo bendruomenė, unikaliai suderinta mokyti ir perduoti kultūrines, etines, visuomenines bei religines vertybes, kurios yra esminės jos narių ir visuomenės vystymuisi ir gerovei ( Miškinis, 2003). Vaiko globa pastaruoju metu tampa viena iš aktualiausių vaiko gerovės klausimų, tai įtakoja ekonominės, socialinės, politinės besikeičiančios visuomenės sąlygos. Likusiam be tėvų globos vaikui yra reikalinga įvairiapusiška ir kokybiška socialinė ir psichologinė pagalba. Turi būti teikiama daugiau informacijos apie vaiko globą ypač kaimuose gyvenančiai visuomenei įvairiomis formomis, kad ji taptų tolerantiškesnė globėjų šeimoms. Tapę globėjais kaimiškose vietovėse, žmonės dažnai susiduria su šio vaidmens keliamais iššūkiais ir sunkiais išgyvenimais. Neretai jie gali pasijusti vieniši, spręsdami su globa susijusias problemas, kadangi institucijų bei specialistų kurie teiktų reikalingą pagalbą nėra pakankamai. Kadangi dauguma globėjų susiduria su nemažai iššūkių organizuojant vaiko globą, tai lemia pasirinktą tyrimo kryptį ir probleminį klausimą, kuomet siekiama atsakyti kaip vyksta vaiko globos organizavimo procesas kaimo vietovėje. Tyrimų metu nebuvo analizuota kaip iš tikrųjų vyksta vaiko globos organizavimo procesas kaime. Tyrimo metu gauti duomenys bus naudingi specialistams, nes leis sukurti naujus metodus bei žinias, kuriomis naudodamiesi sieks pagerinti vaiko globos organizavimo procesą kaimo vietovėse. Tyrimo tikslas - Aprašyti vaiko globos organizavimas kaimo vietovėje. Tyrimo objektas - Vaiko globos organizavimą kaimo vietovėje. Tyrimo uždaviniai: 1) Atskleisti prieštaravimus tarp formaliai apibrėžto vaiko globos organizavimo ir realiai globėjų patiriamo; 2) Išanalizuoti specialistų, globėjų bei kaimynų patirtis organizuojant vaiko globą kaimo vietovėje; 3) Atskleisti kokia pagalba yra reikalinga globėjų šeimoms gyvenančioms kaimiškoje teritorijoje tolimesniame globos procese. Remtasi interpretuojamąja – konstruktyvistine ontologija bei subjektyvistine epistemologijos pozicija. Tyrimo dalybės, tai dvi VTAS specialistės dirbančios su globėjų šeimomis, trys visuomenės atstovės savo artimoje aplinkoje turinčios globėjų šeimas bei trys globėjos globojančios vaikus savo šeimoje. Gauti duomenys analizuoti remiantis atvejų analizės metodu. Tyrimu atskleista, kad vaiko globos procesas kaimo vietovėje globos organizavimo metu vyksta pagal nurodytus teisės aktus, tačiau po globos nustatymo šeimos paliekamos problemas spręsti pačios. Remiantis tyrimo duomenimis, darbe pateikiamos rekomendacijos specialistams dirbantiems su globėjų šeimomis, galintiems plėtoti tyrimus šioje socialinio darbo srityje.
The family, in turn, is more than a legal, social and economic unit. This is a community of love and solidarity, is uniquely suited to teach and transmit cultural, ethical, social and religious values, which are essential for its members and the development of society and the well-being of (Miškinis, 2003). Child care has recently become one of the most pressing issues of child welfare, it is influenced by economic, social and political conditions of a changing society. Left without parental care is necessary for diverse and high-quality social and psychological support. Should be given more information about child care especially in rural society living in various forms to make it more tolerant foster families. Have become patrons of the rural areas, people are often faced with the challenges of this role and serious experience. Often, they can feel alone when dealing with custody issues, as institutions and professionals who would provide the necessary support is not enough. Since most of the patrons are faced with many challenges in organizing child care, resulting in a selected direction of inquiry and problem question, when the answer to how the process of organizing child care in rural areas. Trials were analyzed as actually happening guardianship process of organizing the country. The study data will be useful for professionals, it will lead to the development of new techniques and knowledge, which will allow work to improve child care in organizing the rural areas. The aim - To describe the organization of child care in rural areas. The object of research - Child care organization in a rural area. The objectives: 1) To reveal the contradictions between the formal definitions of the child care organization and actually experienced by caregivers, 2) analyze the professionals, carers and neighbors experience in organizing child care in rural areas, and 3) reveal what kind of help is needed foster families living in a rural area downstream in the care process. Has been based on interpretative - constructivist epistemology, ontology and subjectivist position. The study divides, the two VTAS specialist is working with a foster family, the three representatives of the public in their immediate environment with foster families, foster carers, and three children in their family. Get the data were analyzed on the basis of case study method. The investigation revealed that the child custody process in rural areas care organization is conducted in accordance with the legislation, but the guardianship of the family left to deal with the problems themselves. According to the survey data, the study provides guidance for professionals who work with foster families who are able to develop research in the field of social work. |
