Rizika paremtos pensijų fondų priežiūros taikymo Baltijos šalyse tyrimas
Andriūnaitė, Inga |
Besikeičianti aplinka, sudėtingėjančios rinkos, pasaulį drebinančios krizės ir augantis pensijų fondų vaidmuo finansų sistemose skatina juos prižiūrinčias institucijas taikyti naujus priežiūros reikalavimus, užtikrinančius tinkamą visų rūšių rizikos valdymą ir būsimųjų pensininkų santaupų apsaugą. Baltijos šalys tokio struktūrizuoto rizika paremtos pensijų fondų priežiūros modelio nėra pritaikiusios, nors pasaulyje jis tampa vis aktualesnis. Pagrindinis darbo tikslas ─ įvertinti rizika paremtos pensijų fondų priežiūros taikymo prielaidų susiformavimą Baltijos šalyse ir tokios priežiūros sudėtinių dalių taikymo galimybes Lietuvoje, išryškinant skirtumus bei panašumus su dabartine reguliavimo sistema. Tikslo įgyvendinimui, pirmojoje darbo dalyje apžvelgiami pensijų fondų rizikos priežiūros teoriniai aspektai. Antroje dalyje ─ aprašoma rizika paremtos pensijų fondų priežiūros Baltijos šalyse tyrimo metodologija, kartu pateikiant Lietuvos, Latvijos ir Estijos pensijų fondų ir jų priežiūros analizę. Trečioje dalyje yra tiriamas rizika paremtos pensijų fondų priežiūros taikymas Baltijos šalyse. Atliktas tyrimas parodė, jog pirmoji hipotezė dėl rizika paremtos priežiūros taikymo prielaidų susiformavimo Baltijos šalyse, yra patvirtinama. Antroji hipotezė teigianti, jog rizika paremtos priežiūros metodo taikymas sugriežtintų Lietuvos pensijų fondų rizikos valdymo struktūrą, mokumo standartus, vertinimo modelius, rinkos disciplinavimą ir priežiūros institucijos struktūrą, yra nepatvirtinama. Visgi, Baltijos šalyse naujojo modelio adaptavimas dar reikalauja atitinkamų pakeitimų, ypač Lietuvoje, kuriuos įgyvendinti būtų galima remiantis pirmųjų rizika paremtą priežiūra įvedusių šalių praktika, taip pat pasitelkiant išorinių institucijų pagalbą.
Changing environment, increasing complexity of financial markets, global crises and expanding role of pension funds in the financial systems encourage supervisors of pension funds’ to apply new regulatory requirements so that to ensure proper management of all risks and to provide secure sources of retirement income. The Baltic States have not adopted such a structured risk based supervision model, though it becomes very important. The aim of this study ─ to evaluate the formation of factors motivating the adaptation of risk based supervision in the Baltic States and the application opportunities of the main risk based supervision constituents’ in Lithuania, highlighting differences and similarities with the present regulatory system. In order to achieve this aim, the first part of this study reviews the theoretical aspects of the risks’ supervision of pension funds. In the second part, the research methodology of risk based supervision in the Baltic States is described with the analysis of Lithuanian, Latvian and Estonian pension funds’ and their supervision. The third part studies the application of risk based supervision in the Baltic States. The research confirms the first hypothesis concerning the formation of factors motivating the adaptation of risk based supervision in the Baltic States. The second hypothesis, which states that the adaptation of risk based supervision would tighten all the Lithuanian regulatory requirements for risk management architecture, solvency standards, risk scoring systems, market based discipline, internal structure of the supervision agency, is denied. Yet, the application of the new model in the Baltic States requires appropriate changes, especially in Lithuania. The experience of the pioneers’ of the pension funds’ risk based supervision and external institutions can help Baltic States to do this.