| Abstract: | Dar 2008 metais „The Independent“ pranešė apie pasauliui gresiančią naują gripo pandemiją, kuri gali nusinešti iki penkiasdešimties milijonų gyvybių visame pasaulyje. Tada Didžiosios Britanijos lordai kalbėjo apie galimą H5N1 paukščių gripo atmainą ir perspėjo, jog sąlygos tokioms ligoms plisti palankios. Nepraėjus nei metams Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė šeštąjį kiaulių gripo pandemijos grėsmės lygį. Pirmasis ligos atvejis nustatytas Vera Cruz mieste Meksikoje 2009 metų kovo 9 dieną, pirmasis mirties atvejis – balandžio 13 dieną.Tai reiškė, kad naujas tarp žmonių plintantis gripo virusas A(H1N1) stiprėja ir plinta. Tai, kad epidemija nėra vien sveikatos problema pirmieji, regis, suprato amerikiečiai, pastebėję, jog itin lengva manipuliuoti psichozėmis – politikos scenaristai piešė vieną už kitą baisesnius scenarijus (Vareikis E. 2009). Ne išimtis – ir Europa. Galima kelti prielaidą, kad daugelį valstybių ištiko panika: žiniasklaida kas kartą skaičiavo pandemijos aukas, perspėjo apie galimą pavojų, svarstė galimybes apsisaugoti nuo ligos, skleidė edukacinę informaciją apie kiaulių gripą. Pabrėžtina, kad tokioje situacijoje itin didelis dėmesys turi būti skiriamas rizikos komunikacijai, ypač šiuolaikinėje visuomenėje, kuriai būdingas aukštas informuotumo lygmuo. Šiame darbe analizuojama rizikos komunikacijos samprata ir suvokimas, rizikos visuomenei būdingi bruožai, riziką stiprinantys/silpninantys veiksniai, komunikacijos modelis, dažniausiai taikomas rizikos metu, žiniasklaidos vaidmuo, funkcijos rizikos komunikacijos metu, keliamas etikos klausimas komunikuojant riziką. Rizikos komunikacijos ypatumai tiriami pasirenkant kiaulių gripo atvejį 2009-2010 metais, kuris analizuojamas taikant metodų trianguliaciją. Anketine apklausa siekiama identifikuoti veiksnius, dariusius įtaką visuomenės elgesiui kiaulių gripo metu ir suformuoti visuomenės elgesio modelius. Kokybinė ir kiekybinė žiniasklaidos turinio analizė, orientuota į žiniasklaidos darbotvarkę, siekiant atskleisti, kokią informaciją žiniasklaida skleidė kiaulių gripo metu, kokią visuomenės nuomonę formavo. Kokybinei ir kiekybiniai turinio analizei pasirinkti Lietuvoje populiariausias portalas „Delfi.lt“, dienraštis „Lietuvos rytas“ ir informacinė laida „Panorama“. Tiriamasis laikotarpis apima pusę metų (2009 metų lapkričio ir 2010 metų balandžio mėnesius). Apklausos ir žiniasklaidos turinio analizė iš dalies patvirtino hipotezes, jog Lietuvoje kiaulių gripo komunikacija rėmėsi ekspertų nuomone, Lietuvoje kiaulių gripo metu žiniasklaidoje vyravo visuomenę gąsdinanti informacija, stiprinanti riziką. Tyrimas atskleidė, kad žiniasklaidos poveikis visuomenei nebuvo toks stiprus, kaip tikėtasi tyrimo metu, bei parodė žiniasklaidos abejones ekspertų argumentacijomis.
In 2008, “The Independent” reported about the new pandemic influenza imminent to World, which may influence up to fifty million deaths of people in the World. Then the British House of Lords members were talking about the strain of avian influenza H5N1, and warned that the conditions for such diseases to spread are conductive. Sooner than in one year, the World Health Organization (WHO) has published the sixth threat level of swine influenza pandemic. The first case of the disease was recorded in Vera Cruz in Mexico, on the 9th of March in 2009, and the first fatality case due to the swine influenza on the 13th April. This meant that the new influenza virus A (H1N1), circulating among the people, is increasing and continuously spreading in many countries around the world. It seems that the Americans were the first, who understood that the epidemic is not only the problem of health. They have noticed the fact, that it is particularly easy to manipulate the psychosis of the people, when the politicians one after another portray the terrifying scenarios (Vareikis, E.: 2009). The Europe is not an exception. It is possible to assume that many countries have experienced the panic: the mass media each time was counting the victims of the pandemic, warning about the possible dangers, considering the possibilities of people protection against the disease, were spreading the educational information about the swine influenza. It needs to be emphasized, that in this situation the particular attention must be paid to the communication of risks, especially nowadays, when the modern society is characterized as of high level of awareness. This paper includes: the analysis of the concept and perception of communication risks, the characteristic features of risks to the society, the factors strengthening/weakening the risks, the model of communication, usually applied in the cases of risk, the role of mass media, its functions during the period of communication, and the ethical issue of communicating raised. The features of risk communication investigated according to the case of swine influenza pandemic during 2009-2010. The triangulation method is used for the analysis. The purpose of the usage of the questionnaire is to identify the factors that influenced the behaviour of the society in the case of swine influenza and the establishment of public behaviour. The qualitative and quantitative analysis of the media content is focused on the agenda of media that influenced the society, its opinion and behaviour. The most popular portal in Lithuania Delfi.lt, the newspaper “Lietuvos Rytas” and the broadcasting news programme “Panorama” were selected for the qualitative and quantitative analysis of the content. The period of six months (i.e. from November 2009 till April 2010) is investigated in this paper. The analysis of the questionnaire and the mass media content partly confirmed the hypotheses: that during the period of swine influenza in Lithuania the communication was based on the experts’ opinion, and that during the period of swine influenza in Lithuania the information dominating in the mass media was frightening the society and strengthening the risks. The investigation revealed that the influence of the mass media on the society was not as strong as it was expected during the research, and disclosed the doubts of mass media on the experts’ argumentations. |
