| Abstract: | Tautinių mažumų klausimas Lietuvoje dažniausiai minimas politiniame kontekste kaip tam tikra konflikto išraiška, kuomet nesutarimai nagrinėjami tik paviršutiniškai ta prasme, jog jų priežastingumas maskuojamas stereotipais grįstu mąstymu ir tokio mąstymo formų palaikymu. Lietuvos žiniasklaidoje daugiausiai galima atrasti publikacijų apie tas tautines mažumas, kurios yra didžiausios, o mažosioms skiriama labai mažai dėmesio. Tačiau tai nereiškia, jog smulkiosios tautinių mažumų bendrijos nesusiduria su problemomis, kylančiomis tiek dėl bendros šalies politikos nukreiptos jų atžvilgiu, tiek ir dėl vietos valdžios sprendimų ar netgi dėl tarpusavio bendravimo ypatumų. Todėl svarbu ngrinėti šias bendrijas tiek mikro lygmenyje tiek ir bendrame šalies kontekste. Juolab, jog tyrimų šioje srityje yra atlikta labai mažai. Šiam tyrimui įtakos turėjo tai, jog buvo siekiama atskleisti konkrečių tautiniu pagrindu susiformavusių bendrijų atstovų patirtis, tačiau tai vienas iš pirmųjų tokių tarpdisciplininių bandymų todėl jame remiamasi tiek sociologų, tiek istorikų, tiek filosofų įžvelgomis. Vienas tokių – Pierre Bourdieu, kurio pasiūlyta kapitalų teorija šiame darbe taikoma plačiausiai. Ši teorija siejama su vokiečių bendrijų veikla ir kasddieninėmis praktikomis, kurių pagalba palaikoma šios tautinės mažumos tapatybė Lietuvoje. Tyrimo metu atskleista, jog šią temą galima pavadinti problemiška net keletu aspektų. Pirmiausiai svarbu atsižvelgti ir įvertinti tai, jog ši tema susijusi su tam tikromis trauminėmis patirtimis, nuoskaudomis, kurias ypač akcentuoja senyvo amžiaus asmenys, siedami tai tiek su praeities išgyvenimais, tiek ir su šių dienų aktualijomis šalyje, su jų atžvilgiu nukreipta politika. Taip pat svarbu išskirti tai, jog vokiečių tautinės tapatybės puoselėtojai susiduria su tam tikra stagnacija, tačiau tai taip pat galima pavadinti kartų kaita ir todėl šį procesą ne tik svarbu stebėti, tačiau į tolimesnius tyrimus įtraukiant kitų kartų atstovus, bandyti numatyti ateities tendencijas. Visa tai svarbu Lietuvos visuomenei, kuri dar visai neseniai išgyveno santvarkų kaitą, įstojo į Europos Sąjungą bei nuolat susiduria su įvairiomis demografinėmis problemomis, kurios be abejonės paliečia ir tautines mažumas šalyje, tačiau nuolat akcentuojant benduomeniškumo svarbą šalyje, būtent iš pastarųjų galbūt būtų galima būtų pasimokyti realaus šio siekio įgyvendinimo, plačiau tyrinėjant konkrečias praktikas, kurių pagalba tai vykdoma.
In Lithuania the question of ethnic minorities is frequently mentioned as an expression of some sort of conflict in political context, when the controversies are analysed only passingly. In the sense that this question's causality is disguised with stereotypes based reasoning and the support of this kind of thinking. In the media most publications can be found on the largest ethnic minorities, while smaller ones receives little attention. However this does not mean that smaller ethnic minorities do not face the problems arising as a result of a general national policy. It is directed towards them, as well as on local government decisions. Or even on the characteristics of their intercommunication. Research is limited in this area therefore it is important to study those communities in the micro level as well as in the national context. This study aims to reveal the experience of community. These communities had formed on specific ethnicity representatives. Yet this is one of the first such inter-discipline attempts to analyse this question so it is based on insights of sociology, history and philosophy. One of those insights is the capital theory by Pierre Bourdieu and this study has applied this theory the most. The theory is associated with activities and everyday practise of German community through which this ethnic minority's identity is being maintained. This study reveals that the topic is problematic according to several aspects. First of all, it is important to keep in mind specific ethnic experiences and grievance, that especially older people emphasise while connecting those grievances with their lifetime experience as well as nowadays issues in the country and the attitude of government to them. In addition, it is important to distinguish that the promoters of German national identity are facing with certain stagnation that could also be called the change of generations and that’s why it is important not only to follow this process, but also to try to predict future tendencies including other generation representatives in further research. All this is important to the Lithuanian society that recently has gone through changes of the regimes, joined the European Union and is constantly facing various demographic problems, which of course affect ethnic minorities in the country. However, emphasizing the importance of sociality in the country, it would be possible to learn from those ethnic minorities how to achieve this purpose, as well as continuing the research in this field and examing the minority practise on which those achievements are based. |
