Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/123126
Type of publication: master thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences (S002)
Author(s): Leščauskaitė, Vaida
Title: Subnacionalinių veikėjų lobizmas ES institucijose: Lietuvos atvejis europiniame kontekste
Other Title: Lobbying activities of subnational actors in the institutions of the European Union: the case of Lithuania within the European context
Extent: 100 p.
Date: 1-Jun-2011
Keywords: lobizmas;daugialygis valdymas;Europos Sąjunga;subnacionaliniai veikėjai;Regionų Komitetas;lobbying;multi-level governance;European Union;subnational actors;Committee of the Regions
Abstract: Šio darbo tikslas yra pasitelkiant daugialygio valdymo teoriją ir Lietuvos atvejo analizę atskleisti subnacionalinių veikėjų lobizmo Europos Sąjungos institucijose ypatumus, o darbo uždaviniai koncentruojasi į ES procesų ir lobizmo reiškinio analizę per daugialygio valdymo teoriją, lobizmo ES institucijose apžvalgą subnacionalinių veikėjų prieigos prie ES sprendimų priėmimo proceso kanalų analizę ir Lietuvos atvejo – savivaldybių atstovavimo ES, ryšių su jos institucijomis ir tam kliudančių problemų – tyrimą. Tam naudojami įvairūs kokybiniai tyrimo metodai – teisės aktų ir literatūros analizė, interviu, susirašinėjimas su ekspertais. Darbe taip pat keliami ginamieji teiginiai, jog net ir mažesnių ir silpnesnių subnacionalinės valdžios veikėjų (tokių kaip Lietuvos savivaldybės) atstovavimas Briuselyje yra būtinas, kad jie būtų pastebimi ir gautų reikalingą informaciją, taip pat teigiama, jog Regionų komitetas dėl realios sprendimų priėmimo galios neturėjimo veikiau priskirtinas interesų atstovavimo tarpininkams, palengvinantiems procesą. Atlikus turimą bei išanalizavus teisės aktus ir literatūrą buvo padarytos tokios svarbiausios ir pagrindinės išvados: 1. Daugialygio valdymo teorijos pristatoma sistema sudaro prielaidas tam, kad supranacionaliniai ir subnacionaliniai veikėjai perima dalį valstybės galių bei įgyja galimybes betarpiškai bendrauti. 2.Lobizmas ES institucijose yra reguliuojamas, tačiau pakankamai teigiamai vertinamas reiškinys. 3.Subnacionaliniai veikėjai, užsiimdami lobizmu Europos Sąjungoje, gali prie sprendimų priėmimo proceso prieiti kreipdamiesi į spendimus priimančias institucijas arba per tarpininkus – tokiems priskiriamas ir Regionų Komitetas. 4.Lietuvos savivaldybės ES yra atstovaujamos per tris pagrindinius kanalus: CEMR asociaciją, Lietuvos delegaciją Regionų komitete ir LSA atstovo Briuselyje pareigybę. Realios įtakos ES sprendimams darymo galimybės yra menkos dėl nedidelio savivaldybių dydžio ir menkų resursų, sunkiai formuluojamų bendrų pozicijų ir nuomonių ir pačių savivaldybių iniciatyvos trūkumo.
The main aim of this paper is to apply the theory of multi-level governance and an empirical analysis of the Lithuanian case in order to examine the characteristics of lobbying activities by subnational actors in the institutions of the EU. Meanwhile, the tasks are concentrated mostly on analysing the EU decision-making processes and the lobbying procedures according to the theory of multi-level governance, a review of lobbying in the EU itself, the analysis of lobbying channels employed by the subnational actors and the study of the Lithuanian case – the channels it’s local government employ and the problems they face. Various qualitative methods are used: content analysis of laws and articles, interviews and correspondence with experts. This paper argues that even though small and institutionally weak subnational actors (Lithuanian local authorities are counted among those) have little chance of influencing the decisions of the EU, they still must be represented on the European level, in order to gain the necessary information, and also, that, when analysing lobbying in the EU, the Committee of the Regions should be classified as a intermediary and a facilitator of the representation of interests. The research has led to some conclusions, most important of which are the following: 1) the European system, according to the theory of multi-level governance, enables supranational and subnational actors to take over some of the powers and functions of the state and makes immediate communications between those actors possible. 2) Lobbying in the EU is a regulated, but quite necessary and approved activity. 3) Subnational actors may employ various strategies while trying to lobby the institutions of the EU – they can appeal to the decision-making institutions themselves, or they may employ an intermediary – the Committee of the Regions is classed together with those. 4) The representation of the local governments of Lithuania is executed by using three main channels: the membership in CEMR, the national delegation in the Committee of the Regions and through the representative of the Association of Local Authorities in Lithuania. The local authorities of Lithuania have little potential of influencing the EU politics and decisions, because of their small size and meagre resources, the difficulties of formulating a common interest and the lack of initiative from the local authorities themselves.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/123126
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

7
checked on May 1, 2021

Download(s)

9
checked on May 1, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.