Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/123032
Type of publication: master thesis
Field of Science: Filosofija / Philosophy (H001)
Author(s): Vareikis, Žilvinas
Supervisor: Jonutytė, Jurga
Title: Keli požiūriai į kalbą Heideggerio filosofijoje
Other Title: Several standpoints in respect of the language in the philosophy of Heidegger
Extent: 69 p.
Date: 30-May-2012
Keywords: neobjektinis požiūris į kalbą;objektinis požiūris į kalbą;šneka;raštas;tyla;non - objective language conception;objective language conception;speech;writing;silence
Abstract: Savo diplominiame darbe svarstau Heideggerio požiūrį į kalbą kaip į neobjektinę ir kartu pateikiu oponuojantį pirmajam objektinės kalbos požiūrį. Neobjektinio požiūrio į kalbą esmė yra įvairių filosofinių klausimų apmąstymas remiantis filosofo vaizduote ir kritiniu filosofiniu konkretaus klausimo apmąstymu. Originaliai filosofinio klausimo plėtotei neobjektiniame požiūryje į kalbą būtinas mąstytojo susikaupimas ties konkrečiu filosofiniu klausimu ir mąsli ramybė. Priešingas nei Heideggerio filosofinis požiūris yra vadinamas objektiniu požiūriu į kalbą. Logikas Rudolfas Carnapas, vokiečių filosofas Immanuelis Kantas atstovauja objektinės kalbos filosofinei pozicijai. Abu mąstytojai kalbą apmąsto kaip kalbos faktų rinkinį. Antrojo filosofinio požiūrio į kalbą esmė: mąstytojas savo darbe taiko tik techninius įgūdžius, dėl to jam nereikia arba reikia tik labai minimaliai asmeninės vaizduotės. Dėl to šiuolaikinėje filosofijoje yra daug “mirusių” tekstų (be filosofinės vaizduotės jėgos). Rašto ir šnekos skirtis reiškia, kad filosofiniame diskurse pirmenybė yra teikiama arba raštui, arba šnekai. Prancūzų filosofas Jacques Derrida teigė, kad raštas kalboje yra pirmapradis. Kitaip nei raštas, šneka nėra pirmapradė kalbos diskurso dalis Derrida filosofijoje. Vokiečių filosofas Martinas Heideggeris šneką suvokia kaip filosofinio apmąstymo plėtojimo būdą. Šis būdas kyla iš sokratiškojo dialogo formos. Mano nuomone, pati rašto ir šnekos skirtis yra sąlyginė. Tekste Heideggerio mintys yra užrašytos, todėl jos iš prigimties nėra šneka. Priešingai nei Heideggeris, Derrida absoliutina rašto, kuris įgija daug šnekos elementų, vaidmenį. Bet kuriuo atveju yra pabrėžiama konkreti kalbos diskurso pirmenybė, plėtojanti savitą filosofinį svarstymą.
In my graduation dissertation I discuss the non – objective language conception of Martin Heidegger and the opposite philosophical view. The essence of this philosophical conception is a contemplation of various philosophical questions. An elaboration of the philosophical thinking consists of the philosophical imagination and the critical reflection on the particular question. It has generally been needed for the cogitative tranquility and concentration by the thinker. The opposite philosophical view to the language conception by Heidegger is the objectification of the language. The logician Rudolf Carnap and German philosopher Immanuel Kant represent the position of the objective language. The language is cogitated by both thinkers as a set of language facts. The essence of the second philosophical view: the thinker needs the knowledge of the philosophical technique without use of his own imagination. There are eventually a lot of „dead“ texts (without a power of the philosophical imagination) in the present philosophy. The distinction between the writing and the speech means that the philosophical priority belongs either to the writing or to the speech. French philosopher Jacques Derrida suggests the primeval writing is in the language. According to the philosophy of Derrida, contrary to the writing, the speech is not a primeval part of the philosophical discourse. German philosopher Martin Heidegger perceives the speech as a way for the development of the philosophical reflection. This idea occurred to Heidegger from the form of the Socratic conversation. I think that the distinction between the writing and between the speech is conditional. Heidegger‘s thoughts are written as texts, so, it is not a natural speech. Contrary to Heidegger, Derrida absolutes the role of the writing which has a lot of components of the speech. In any case a particular priority is emphasized and it develops an original philosophical discussion.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/123032
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

10
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

16
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.