Tarpukario tautinės lietuvių studentų korporacijos "Neo-Lithuania" kultūrinės tradicijos ir tautinio tapatumo iniciatyvos

Abstract

Tarpukario Lietuvoje kultūros vertybių paveldui didelio dėmesio nebuvo skiriama. Valstybiniu lygmeniu daugiausia buvo stengiamasi sukurti tam tikrus simbolius, kurie plačiai atspindėtų visuomenės tautinį identitetą. Šio darbo tikslas apžvelgti veiksnius, formavusius tautinio tapatumo sampratą per vienos studentiškos organizacijos veiklą ir atributikos reikšmę. Tautinė lietuvių studentų korporacija „Neo-Lithuania“ buvo pirmoji organizacija tarpukario Vytauto Didžiojo universitete, kuri savo veiklos formai pasirinko korporacijos struktūrą, taip įnešdama naujas tradicijas į studentišką auditoriją. Organizacijos vidaus struktūra turėjo griežtą hierarchiją. Įvairios komisijos ir veiklos sekcijos padėjo lengviau formuoti tautinio tapatumo sąsajas su Lietuvos kultūros paveldo objektais. Korporacija „Neo-Lithuania“ susikūrusi tautiniu pagrindu, skatino studentus geriau pažinti savo krašto tradicijas ir kultūros paminklus. Visa tai bandė pasiekti puoselėdama bei kurdama savo naujai formuojamoms šventėms dainas, žodinį palikimą. Organizuodavo įvairias paskaitas ir renginius, kurių metu garsūs visuomenės veikėjai diskutuodavo aktualiais klausimais, tuo skatindami nepamiršti savo šaknų bei papročių. Siekdami geriau pažinti Lietuvos kraštą, patys korporantai organizuodavo ekskursijas po gimtąjį kraštą. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas okupuotam Vilniaus kraštui ir neseniai atgautai Klaipėdos teritorijai. Kelionių tikslai būdavo tiek edukaciniai, tiek pramoginiai. Ekskursijos buvo kaip priemonė susipažinti su įvairiais kultūros objektais, vėliau stengiantis juos išsaugoti, prižiūrėti. Vienas išskirtinių korporacijos akcentų – gausi ir įvairi atributika. „Neo-Lithuania“ nariai nešiodavo uniformą, kurią sudarė kepurėlė ir juostelė, kaip savo atpažinimo ženklus. Korporacija turėjo savo vėliavą, tačiau daugiausia tautinių simbolių buvo herbe. Jį sukūrė skulptorius dailininkas Antanas Aleksandravičius, daug prisidėjęs prie neolituanų rūmų puošybos. Visa atributika buvo tampriai susieta su tautinio identiteto formavimusi.

There was not a lot of attention granted to cultural heritage in Lithuania during the period between two World Wars. On the other hand, the biggest efforts were applied for creating new symbols which would reflect the national identity of the society at the state level. The main purpose of this work is to overview the factors which formed the national identity within the concept of a student organization activities and meaning of their attributes. The Lithuanian National Students’ corporation named Neo–Lithuania was the first interwar organisation established at Vytautas Magnus University. Its acting as a corporation brought new traditions for student audience. The organisation’s internal structure had a strict hierarchy. The various commissions and activities of different sections helped to facilitate the formation of national identity links with the objects of Lithuanian cultural heritage. Neo–Lithuania corporation created on ethnic basis, encouraged the students to know better their edge and cultural traditions. This goal they were trying to achieve by creating songs for their newly developed celebrations, cherishing word legacy. Moreover, the corporation organised various lectures and events, during which the well-known public figures discussed on actual issues and encouraged members of corporation to remember their roots and customs. In order to know better the edge of Lithuania, the members of the corporation themselves organised tours in their native country. The greatest attention was paid to the occupied region of Vilnius and to the recently recovered territory of Klaipėda. The destinations were both educational and recreational. Tours was an access to a variety of cultural objects, and later it became also the opportunity to preserve and maintain objects. One exclusive accents of the corporation was the abundant variety of attributes. The members of Neo–Lithuania wore uniforms, which consisted of a hat and a braid, as a mark of their identification. The corporation had its own flag, but most ethnic characters were in the blazon. It had been created by a famous artist and sculpture Antanas Aleksandravičius. He had contributed a lot to the decoration of the palace of Neo–Lithuania. All the attributes were closely linked to formation of the national identity.