Edukacinio turinio kaita Lietuvos mokykloje 1918-1940 metais

Edukacijos turinio plėtra tarpukario Lietuvoje buvo vykdoma palaipsniui. Ko mokyti – nėra pastovu, edukacinis turinys priklausė nuo politinės situacijos, kalbos, religijos, pažangių Europos idėjų. Valstybei buvo svarbu, kad mokyklos idealai sutaptų su tautos idealais ir ugdymo turinys būtų pritaikytas mūsų krašto kultūrai ir sąlygoms. Pradėta kurti nauja, jaunos valstybės kultūros ir švietimo siekius atitinkanti edukacinė sistema. Kuriant ir reformuojant edukacinį turinį, siekta išvengti senosios mokyklos trūkumų: buvo analizuojami Vakarų Europos edukaciniai laimėjimai, siekta numatomos galimybės, jais remiantis kurti Lietuvos edukacinę sistemą. Šio darbo tikslas atskleisti veiksnius, formavusius edukacijos turinį ir priežastis lėmusias jo kaitą 1918 – 1940 m. Mokyklos kūrėsi kartu su valstybe. Jos buvo reikalingos, nes skubos tvarka rengė darbuotojus besiformuojančioms valstybės institucijoms. Edukacinė sistema pradėta kurti sunkiomis politinėmis ir ekonominėmis sąlygomis. Valstybės numatyta edukacinė politika buvo vykdoma per švietimo sistemą, kuriant programas, rašant vadovėlius, kuriais perteikiamos žinios. Paskelbus nepriklausomą valstybę, Lietuvos edukacinė sistema sparčiai vadavosi iš slaviškos ugdymo sistemos, buvo pabrėžiamos demokratinio ugdymo idėjos. Kuriant švietimo sistemą, buvo akcentuojamos iš Vakarų Europos sklindančios naujojo ugdymo idėjos, paremtos laisvojo ugdymo elementais. Edukacinį turinį įtakojo politiniai įvykiai, taip pat, 1927 m. su Šventuoju Sostu pasirašytas Konkordatas. Konferencijose, spaudoje pedagogai ir kiti visuomenės atstovai diskutavo dėl mokyklos atitrūkimo nuo gyvenimo realijų. Reformuojant mokyklą, o kartu ir edukacinį turinį, buvo siekiama mokiniams teikti žinias, kurios bus išties reikalingos gyvenime. 1930 m. uždraudus mokykloje įvairias organizacijas, siekta apsaugoti jaunimą nuo pašalinės įtakos. Mokymo turinys turėjo remtis tautiniais, religiniais pagrindais. Per visą tarpukario laikotarpį siekta išlaikyti klasikinę mokyklą. Edukacijos turinį pripildyti visuomenės apibendrinta patirtimi ir perteikti ugdytiniams tautines, krikščioniškas vertybes. Tuo laikotarpiu viena iš opesnių problemų buvo mokymo programos. Programų projektai buvo svarstomi pedagogų tarybose, atskirų mokomųjų dalykų mokytojų ir visuomeninių organizacijų konferencijose. Programos buvo spausdinamos pedagogikos žurnale „Švietimo darbas“ ir vėliau išleistos atskiru leidiniu. Vienas iš atnaujintų programų privalumų, palyginti su ankstesnėmis, tas, kad jos buvo suvienodintos su užsienio valstybių analogiškų mokyklų programomis.

The educational content in interwar Lithuania was developing gradually. The things to be taught are not constant. The educational content depended on the political situation, language, religion, and educational ideas in Europe. It was important for the State that the school’s ideal corresponded with the national ideals, while the educational content had to be adjusted to the culture and conditions of our country. The creation of new educational system that would correspond the goals of regional culture and State being formed was started. When the educational content was created and reformed, it was attempted to prevent the defects of the old school, to get familiar the educational achievements of Western Europe, and to provide the possibility to create the Lithuanian educational system on the basis of them. The objective of this work is to reveal the factors, which were forming the educational content and reasons, which caused its changes in 1918 – 1940. The school were established together with the State. They were necessary because they were preparing urgently the employees for the public institutions under construction. The creation of the educational system was started in difficult political and economic conditions. The national educational policy was implemented through educational system, while creating the curriculums and textbooks conveying knowledge. When the independent State was announced, the Lithuanian educational system was rapidly getting rid of Slavonic training system, and the democratic ideas of education were stressed. When the educational system was created, the ideas of new education coming from Western Europe and based on the elements of free education were highlighted. The pedagogues and public representatives discuss in the conferences and in press about separation of school from life realia. When the school was reformed together with the educational content, it was attempted to provide the pupils with skills, which would be useful in life. When various organizations were banned at school in 1930, it was attempted to protect the young people from strange influences. The teaching content had to be based on national and religious fundamentals. It was attempted to preserve the classical school during the entire interwar period, to fill the educational content with experience generalized by the society, and to convey the national and Christian values to the trainees. One of the sorest problems of that period was curriculums. Their projects were discussed in the pedagogic councils, by teacher of certain subjects, and in the conferences of public organizations. The programs used to be printed in the pedagogical journal “Educational Work” and later published separately. One of the advantages of renewed programs (if compared to the previous ones) was that they were made uniform with the curriculims of foreign schools of the same type.