Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/122815
Type of publication: master thesis
Field of Science: Istorija ir archeologija / History and archaeology (H005)
Author(s): Ignatavičiūtė, Gita
Title: Feminizuota emigracija. Italijos lietuvių atvejis (1995-2011 m.)
Other Title: Feminized emigration. The case of lithuanians in Italy (1995-2011)
Extent: 93 p.
Date: 29-May-2012
Keywords: moterys;meilė;emigracija;Italija;women;love;emigration;Italy
Abstract: Šiame darbe yra analizuojama lietuvių moterų emigracija į Italiją. Tyrimo metu nuotolinio interviu metodu surinkta empirinė medžiaga atskleidžia meilės, šeimos ir identiteto temas feminizuotos migracijos kontekste. Tampa akivaizdu, jog vyrų ir moterų migracijos negalima vertinti vienodai, kadangi pastebimi judėjimo aplinkybių ir galimybių skirtumai. Atliktas tyrimas parodo, kad lietuvių emigracijos procesai nėra neutralūs lyčių atžvilgiu. Darbe yra siekiama tikslo ištirti moterų emigracijos iš Lietuvos į Italiją priežastis ir galimas pasekmes. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1) Apibrėžti moters padėtį šiuolaikinės tarptautinės migracijos procesuose ir įvertinti moterų emancipacijos įtaką moterų emigracijai ir tikslo šalies pasirinkimui; 2) Nustatyti priimančios šalies moterų imigracijos ir integracijos procesų bruožus; 3) Ištirti socialinio kapitalo svarbą moterų migrančių šeimos, bendruomeninės veiklos bei savivokos atžvilgiu. 4) Išanalizuoti lyties aspektą tapatumo suvokime bei emigrantės moters įtaką lietuviškumo puoselėjimui multikultūrinėje šeimoje. Tyrimas atskleidė, jog moterų apsisprendimui emigruoti įtaką daro nestabili socialinė bei ekonominė padėtis šalyje. Šie faktoriai koreliuoja drauge su asmeniniais veiksniais, kaip pažintis ar santuoka su Italijos piliečiu. Moterų emancipacija šalyje taip pat yra svarbus feminizuotos migracijos „stūmos“ veiksnys. Vis tik, tiriamuoju atveju, nėra pastebima emancipacijos progreso požymių. Šeimos veiksnys moterų „meilės“ migracijoje turi teigiamą įtaką ekonominiu bei integraciniu aspektu. Tačiau taip pat gali neigiamai paveikti apribojant moterį pernelyg uždarame socialiniame rate. Lyties veiksnys tautinio tapatumo konstravime palankesnis moterims. Motinos pareiga apibrėžia savos kultūros, tradicijų, kalbos perdavimą jaunajai kartai. Pastebima, jog moterys įtraukia sutuoktinius į bendruomeninę veiklą, lietuvių kalbos mokymąsį, lietuviškų tradicijų praktikavimą, taip formuodamos jų kolektyvinę tapatybę. Teigiamas nusistatymas lietuvybės atžvilgiu mišrioje šeimoje daro įtaką jaunosios kartos lietuviškui tapatumui. Vaikų lituanistinis švietimas orientuojamas į lietuvių kalbos išmokimą. Tačiau tokie išorės veiksniai kaip multikultūrinė aplinka šeimoje bei stipri integracija į Italijos visuomenę slopina etnolingvistinio faktoriaus įtaką. Tiriamuoju atveju yra itin svarbu, kad jaunoji karta suvoktų savo kilmės vertę.
The research analyzes Lithuanian women emigration to Italy. Collected empirical material reveals the theme of love, family and identity issues in the context of feminised migration. It becomes obvious that migration of male and female can not be treated equally as there are noticeable differences of movement circumstances and opportunities. This research shows that Lithuanian emigration processes are not gender neutral. The aim of the research is to explore causes and possible consequences of women emigration from Lithuania to Italy. Following tasks have been set: 1) to define the position of women in the modern international migration and to evaluate the impact of women's emancipation for their emigration and country selection; 2) to set the features of women’s immigration and integration to the host country; 3) to investigate the importance of the social capital for women’s family, community and self-consciousness perception; 4) To analyze the role of gender in the identity construction and the influence of woman’s Lithuanian culture in her multicultural family. The study revealed that women's decision to migrate is influenced by unstable social and economic situation in the country. These factors correlate with personal elements such as friendship or marriage with an Italian citizen. Women's emancipation is also a feminised migration „push” factor. Still, there are no visible signs of the emancipation progress after the emigration. Family factor in love migration has a positive impact on economical and integrational perspectives. However, it can also negatively affect by limiting woman in a closed social circle. Gender aspect in a national identity construction is more favorable for women. Mother’s obligation is to define her own culture, traditions and language for the younger generation. It appears that women integrate their spouses to the Lithuanian community. In this way they are shaping the collective identity. Although children education is oriented to the Lithuanian language acquisition. However, such external factors as a multicultural family background and a strong integration into Italian society inhibit ethnolinguistic factor influence. In this case it is extremely important for the younger generation to understand the value of their roots.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/122815
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.