| Abstract: | Gamtinių vandenų apsauga yra vienas iš aplinkosaugos prioritetų. Vandenų apsaugą reglamentuoja Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktai, Bendroji vandens politikos direktyva (2000/60/EB). Didelis dėmesys yra skiriamas Lielupės upių baseino rajono (UBR) užterštumui, kadangi tai tarptautinis ir antrasis pagal dydį Lietuvoje upių baseinų rajonas, kuriame yra Talkšos ežeras. Darbe siekiama išnagrinėti Talkšos ežero meteorologinių veiksnių (kritulių kiekio ir oro temperatūros) įtaka Talkšos ežero taršai biogeninėmis medžiagomis (bendru fosforu, nitratais, nitritais ir bendru azotu). Šio darbo hipotezė: kritulių kiekis ir oro temperatūra turi įtakos Talkšos ežero vandens taršai biogeninėmis medžiagomis. Siekiant nustatyti Talkšos ežero vandens taršą biogeninėmis medžiagomis, buvo analizuojamos nitritų, nitratų, bendro fosforo ir bendro azoto koncentracijos vandenyje. Tyrimo laikotarpis apima 2006-2010 metus. Buvo analizuojami biogeninių medžiagų ir meteorologinių veiksnių (oro temperatūros ir kritulių kiekio) duomenys. Vandens bandiniai tyrimams buvo imami 5 kartus per metus, iš viso išanalizuoti 75 bandiniai. Metereologiniai duomenys gauti iš Šiaulių meteorologijos stoties. Biogeninių medžiagų koncentracijų tyriamuoju laikotarpiu duomenys gauti iš Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos. Papildomai 2008 metų žiemos ir 2009 metų pavasario biogeninių medžiagų koncentracijos buvo tiriamos tokiais pat metodais Šiaulių universiteto laboratorijoje ir panaudoti apskaičiuojant sezoninius koncentracijų vidurkius. 2006-2010 metų laikotarpiu Talkšos ežero vandenyje stebėti sezoniniai visų nagrinėtų biogeninių medžiagų (bendro fosforo, nitratų, nitritų ir bendro azoto) pokyčiai. Ryškiausiai nitratų ir nitritų koncentracijos. Tačiau nebuvo nustatyta statistiškai patikimo vidurkių skirtumo. Didžiausias leistinas koncentracijas viršijo bendras fosforas rudens (11 %) ir žiemos sezonais (2 %). Žiemos sezonu nitratų koncentracijų vidurkiai nustatyti 85 % didesni nei vasaros sezonu, vidurkių skirtumas nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05). Didžiausios nagrinėjamų biogeninų medžiagų koncentracijos nustatytos: 2006 metais bendro fosforo koncentracijos (0,12 mg/l) ir bendro azoto (2,58 mg/l), 2007 m. - nitratų (1,70 mg/l), 2010 m. - nitritų (0,03 mg/l). Nustatytas statistiškai patikimas vidurkių skirtumas: bendro fosforo koncentracijų 2010 metais 25 % sumažėjimas lyginant su 2006 metais ir bendro azoto koncentracijos tyrimo pabaigoje (2010 metais) nustatytas 10 % mažesnis lyginant su tyrimo pradžia (2006 metais). Didėjant atmosferos oro temperatūrai (r= - 0,72) ir kritulių kiekiui (r= - 0,68), statistiškai reikšmingai mažėjo nitratų koncentracija ežere. Nenustatytas ryšys tarp meteorologinių sąlygų ir kitų nagrinėjamų biogeninių medžiagų. Tiriamo laikotarpio pabaigoje (2010) visų nagrinėjamų biogeninų medžiagų koncentracjų metinai vidurkiai neviršijo DLK.
Protection of natural waters is one of environmental priorities. The protection of waters is regulated by legislation of the European Union and Lithuania, the Water Framework Directive (2000/60/EC). Much attention is paid to contamination of Lielupė river basin district (RBD), as it is an international and the second largest river basin district of Lithuania, which includes the lake Talkša. The paper aims at exploration of the impact of meteorological factors (rainfall and air temperature) of the lake Talkša on the pollution of the lake Talkša by biogenic materials (total phosphorus, nitrate, nitrite and total nitrogen). The hypothesis of the research: the rainfall and air temperature have an influence upon the water pollution in the lake Talkša by nutrients. The concentrations of nitrite, nitrate, total phosphorus and total nitrogen were analysed in pursuance of establishment of the water pollution in the lake Talkša by nutrients. The research covers the period of the years 2006-2010. We have analysed the data of nutrients and meteorological factors (air temperature and rainfall). Water samples for testing were taken five times a year and, totally, 75 samples were analysed. The meteorological data were provided by Meteorological Station in Šiauliai. The data of the concentrations of the nutrients under research within the period of exploration were provided by Šiauliai Municipal Environment Research Laboratory. In addition, the concentrations of nutirents in 2008 winter and 2009 spring were tested by the same methods in the laboratory of Šiauliai University and used for calculation of the average seasonal levels. Within the period of 2006-2010, changes of the nutrients (total phosphorus, nitrate, nitrite and total nitrogen) were observed in the water of the lake Talkša. The most prominent were of the concentrations of nitrates and nitrites. However, the statistically reliable difference of averages was not ascertained. The concentration of total phosphorus exceeded the maximal permitted levels (MPL) in the seasons of autumn (11 %) and winter (2 %). In the winter season, the averages of nitrate concentrations were by 85 % higher than in the summer season, the statistically significant (p<0,05) difference of averages was ascertained. The highest concentrations of nutrients under research were established: in 2006, total phosphorus concentrations (0,12 mg/l) and total nitrogen (2,58 mg/l), in 2007 - nitrates (1,70 mg/l), 2010 - nitrites (0,03 mg/l). The following statistically reliable difference of averages was ascertained: decrease by 25 % of the concentrations of total phosphorus in 2010 in comparison with 2006, and the concentrations of total nitrogen by 10 % less at the end of the research (2010) in comparison with the beginning of the research (2006). With increase of the atmospheric temperature (r = -0.72) and the rainfall (r = -0.68), the concentration of nitrates decreased statistically significantly. The relationship between meteorological conditions and the remaining biogenic materials under research was not established. At the end of the research period (2010), all annual averages of the concentrations of the biogenic materials under research did not exceed the MPL. |
