| Abstract: | Per sovietinę okupaciją dešimtys tūkstančių Lietuvos žmonių buvo prievarta išvežti į Sovietų Sąjungą. Dėl nepaprastai sunkių sąlygų ir nuo nepakeliamų darbų daugelis jų žuvo arba prarado sveikatą. Grįžę jie neberado namų ir artimųjų, visuomenė sutiko juos ne sveikindama, pripažindama, dėkodama, o tylėdama. Dabar Lietuvoje gyvena daugiau kaip 50 tūkst. oficialiai pripažintų nukentėjusiais asmenų. Sunkios traumos gali pažeisti net ir visiškai sveikus žmones ir traumos pasekmės gali būti labai ilgalaikės. Patirties prisiminimai laikomi atokiai nuo sąmonės, nuo sąmoningo suvokimo ir kontrolės. Tačiau jie vis tiek veikia asmens psichinį gyvenimą, nes tampa patologiniais automatizmais. Jie nuolat siekia prasiveržti į sąmonę stiprių emocijų, somatinių simptomų, trauminių prisiminimų pavidalu. Tyrimo objektas – senyvo amžiaus moterų jaunystėje išgyventos tremties patirties rekonstrukcija. Tyrimo tikslas – atskleisti tremtį jaunystėje išgyvenusių senyvo amžiaus moterų patirtį, rekonstruojant šią patirtį humanistinės ir egzistencinės perspektyvos socialiniame darbe požiūriu. Tyrime iškelti tokie uždaviniai: 1) atskleisti, kaip senyvo amžiaus moterys aiškina tremties pradžios aplinkybes; 2) atskleisti, kaip vyresnio amžiaus moterys kalba apie pagalbą išgyvenant tremties metu patirtus gyvenimo įvykius; 3) atskleisti, kaip senyvo amžiaus moterų jaunystėje patirti tremties išgyvenimai atsiliepia dabartiniame gyvenime. Tyrimas paremtas humanistinių ir egzistencinių pažiūrų sistema, siekiant atskleisti, kaip vyresnio amžiaus moterys, jaunystėje patyrė tremtį, kalba apie savo patirtą trauminį įvykį, santykyje su senatve. Tyrimo dalyvės, tai trys „X“ namų gyventojos, kurios jaunystėje buvo ištremtos. Tyrimo metu gautiems duomenims analizuoti buvo pasirinktas egzistencinis ir humanistinis analizės metodas, kuris siekia aprašyti, kaip žmonės supranta tam tikrus reiškinius. Egzistencinės ir humanistinės analizės metu iš interviu gauti duomenys buvo grupuojami ir vykdomas duomenų ir kategorijų lyginimas, bei tarp kategoriniai palyginimai. Atlikus, senyvo amžiaus moterų jaunystėje išgyventos tremties patirties rekonstrukcijos tyrimą paaiškėjo, kad net ir praėjus ne vieneriems metams po išlaisvinimo, aukoms būdingi ir fiziniai, ir psichologiniai simptomai, kurie daro neigiamą įtaką dabartiniame gyvenime. Remiantis tyrimo duomenimis, darbe pateikiamos rekomendacijos socialinių paslaugų įstaigoms ir tarnyboms, socialinės gerontologijos srities tyrėjams.
During the soviet occupation thousands of Lithuanian people were forcibly exiled to the Soviet Union. Due to the extremely difficult living conditions and backbreaking work, many of them died or lost their health. After the return they neither found homes nor their families; the society met them with a silence rather than cheerful greetings and admiration. At the moment there are more than 50 thousand officially recognized victims in Lithuania. Serious trauma can affect even the healthiest people; and the consequences of it might be permanent. Memories of various experiences are stored away from the conscious, conscious perception and control. However, those memories still influence person’s mental life as they become pathological automatisms. They are constantly trying to break into the conscious in the form of strong emotions, somatic symptoms or traumatic memories. The object of this research is elderly women reconstruction of the experiences of the exile in youth. The aim of this research is to reveal the experience of elderly women, who experienced an exile, by reconstructing this experience from the humanistic and existential perspectives in the social work The objectives of the research are as follows: 1) to reveal how elderly women explain the circumstances of the beginning of the exile; 2) to reveal how elderly women talk about the support while living in the exile; 3) to reveal how the exile experience affects elderly women’s present life. The research is based on the system of humanistic and existential approaches in order to reveal how elderly women, having suffered the exile, talk about the experienced traumatic events in relation to the old age. The participants of this research are the three “X” house occupiers, who were exiled in youth. The data obtained from the research was analyzed according to the existential and humanistic methods of analysis, which seek to describe how people understand certain phenomena. The information collected during the existential and humanistic analysis was grouped; the comparison of data and categories as well as the comparison within subcategories was carried out. The results from the research on the traumatic exile experience reconstruction of elderly women show that even after many years of emancipation the victims suffer physical and psychological symptoms, which have negative influence on their present-day life. With reference to the research data, the work includes recommendations for the social service institutions and offices, and investigators of social gerontology field. |
