Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/122509
Type of publication: master thesis
Field of Science: Fizika / Physics (N002)
Author(s): Navadvorskytė, Justina
Title: Žolinių augalų panaudojimas kietajam biokurui
Other Title: Herbal plants use for solid biofuel
Extent: 60 p.
Date: 24-Jan-2013
Keywords: žoliniai augalai;kietasis biokuras;drambliažolė;sida;nendrinis dryžutis;herbal plants;solid biofuel;miscanthus;sida;reed canary grass
Abstract: Šio magistro baigiamojo darbo tikslas buvo ištirti trijų energetinių žolinių augalų biometrines bei energetines savybes ir jas palyginti tarpusavyje. Augalai buvo auginami lauko sąlygomis, kiekvieną augalą tręšiant skirtingomis mineralinio azoto normomis (N0 – kontrolė, N60 – 200 kg ha-1 ir N120 – 400 kg ha-1). Buvo tiriami pagrindiniai biometriniai rodikliai: augalų aukštis, augalų stiebų skaičius, sausoji biomasė, chlorofilo indeksas. Taip pat ištirtas pasirinktų augalų šilumingumas, peleningumas, pagrindiniai elementai (C, H, N, S, O) bei šalutiniai elementai (K, Ca, Mg, P, Al, Si, S), taip pat sunkieji metalai. Visų augalų energetinės savybės palygintos tarpusavyje. Vertinant gautus duomenis, tinkamiausi žoliniai augalai biokurui yra sida ir drambliažolė, kadangi jų peleningumas yra mažiausias. Tačiau nendrinio dryžučio, nors ir išsiskyrė didesniu peleningumu, šilumingumas buvo didžiausias. Cheminės sudėties analizės metu buvo nustatyta, jog papildomas tręšimas azotinėmis trąšomis įvairių elementų kiekiui augaluose didelės įtakos neturėjo, tačiau vertinant šalutinių elementų kiekį augaluose pastebėta tai, jog kai kurių cheminių elementų padidėjimą galėjo lemti ir augalų augimo vieta (atvira pieva, šalia žvyrkelio, šalia kelio, šalia dirbamo lauko ir pan.).
This master's thesis was to analyze three energy plant grass biometric and energy properties and to compare them with each other. Plants were grown in field, every plant fertilized with different rates of nitrogen (N0 - control, N60 - 200 kg ha-1 and N120 - 400 kg ha-1). It was investigated the main biometric parameters: plant height, plant stems, dry biomass and chlorophyll index. Also plants calorific value, ash content, the main elements (C, H, N, S, O) and minor elements (K, Ca, Mg, P, Al, Si, S) and heavy metals. Plant‘s energy properties were compared with each other. Evaluating the data, the optimum herbaceous plant for biofuels are sida and Miscanthus as their ash content is lowest. Reed canary grass calorific value was highest, but it stood higher ash content too. Chemical composition analysis showed that the additional nitrogen fertilization had no major impact of the various elements in plants, but by assessing the amount of elements in plants is noticeable that plant growth and position may impact some chemical elements increase (open meadow, near the gravel, next to the road, arable land, etc.).
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/122509
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

8
checked on May 1, 2021

Download(s)

8
checked on May 1, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.