Globos namų auklėtinių sėkmingos socialinės adaptacijos prielaidos

Tyrimo klausimai: Ar vaikų globos namų auklėtinių savarankiško gyvenimo įgūdžių įgijimas daro įtaką tolimesniam pasirengimui savarankiškam gyvenimui ir profesinei karjerai? Tyrimo objektas: buvusių vaikų globos namų ugdytinių adaptacija ir pasirengimas savarankiškam gyvenimui. Tikslas: išanalizuoti globos namų auklėtinių sėkmingos socialinės adaptacijos prielaidas. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti patirtis vaikų globos namuose parengiant interviu klausimyną; 2. Atskleisti tyrimo dalyvių nuomonę apie savarankiškumo ugdymą, pagalbos išteklius ir būdus; 3. Nustatyti savarankiško gyvenimo problemas ir pasiekimus; Tyrimas: kokybinis aprašomasis. Tyrimo metodai: Teoriniai: teorinės, metodinės literatūros, statistikos, norminių aktų kontent analizė, pasirinktos temos SWOT analizė ir apibendrinančių išvadų parengimas; Empiriniai: atvejų aprašymas ir jų analizė Tyrimo imtis ir tiriamųjų charakteristika. Taikyta tikslinė, kriterinė, netikimybinė atranka, atrenkant įvairiais metais išėjusius vaikų globos namų ugdytinius ir gyvenančius įvairiuose Lietuvos miestuose bei užsienyje. Tyrimo imties dydį sudarė 9 informantai.Tyrimas atliktas 2011 m. vasario-kovo mėnesiais. Tyrimo išvados: 1. Remiantis moksline ir kokybinio tyrimo analize, galima teigti, jog vaikams, netekusiems tėvų globos, institucinė globa, nesudaro tinkamų prielaidų ir galimybių pasirengti savarankiškam gyvenimui. Nors vaikų globos įstaigos siekia sukurti namų aplinką primenančias sąlygas , tačiau savarankiškumo ugdymą ir sėkmingą socialinę adaptaciją ir integraciją, trikdo socialinių ugdymo programų neefektyvus vykdymas, per didelė globa ir vaiko priklausomybė nuo sistemos. Vaikų globos namuose užaugę vaikai dėl specifinių augimo sąlygų: • pasižymi didesne psichologinių problemų ar net psichopatologijos išsivystymo rizika; • jiems iškyla didelė rizika (pvz. dėl susidariusių psichologinių problemų, kognityvinių, emocinių taip pat ir elgesio problemų ir kt.), patirti neigiamus išgyvenimus todėl ateityje, iššaukiančius socialinės pagalbos poreiko būtinumą; • vienos šeimos vaikai neretai būna apgyvendinami skirtinguose vaikų globos namuose, taip pažeidžiami vaiko asmeniniai interesai, teisė broliams ir seserims būti kartu. 2. Pirmuoju tyrimo uždaviniu siekėme išsiaiškinti buvusių vaikų globos namų ugdytinių patirtį, įgytą biologinėje šeimoje ir vaikų globos namuose. Dalis ugdytinių visai neatsakė į šiuos klausimus, arba abejojo, kad gal būt visai nieko tėvų namuose neišmoko, kai kurie vardijo pagrindinius darbus, tokius kaip: maisto gaminimas, namų ūkio darbų atlikimas, gyvulių priežiūra, jaunesnių broliukų ir sesučių auklėjimas. Informantų nuomone, gyvendami vaikų globos namuose, auklėtiniai įgijo nemažai geros patirties, todėl teigiamai vertina personalo pastangas įdiegti savarankiško gyvenimo įgūdžius. Pasak buvusių auklėtinių jie įgijo: didesnį pasitikėjimą savimi, tapo drąsesni, išmoko bendrauti su bendraamžiais, suaugusiais ir.t.t Beveik visi informantai išmoko daugybės darbų: maisto gaminimo, rankdarbių darymo, aplinkos tvarkymo, darbinių įgūdžių darže ir sode. Be to, išmoko kovoti už save, gerbti vyresnius ir jiems padėti, planuoti savo ateitį, gebėti rasti išeitis iš kartais labai sunkių situacijų. 3. Antruoju tyrimo uždaviniu siekėme atskleisti informantų nuomonę apie savarankiškumo ugdymą, pagalbos išteklius ir būdus vaikų globos namuose jų gyvenimo laikotarpiu. Galima teigti, kad sėkminga socialinė integracija priklauso nuo pagalbos teikimo būdų, kuriuos vykdo globos intitucijos, kurioje vaikas auga, ir nuo pačios valstybės tolimesnių pastangų integruoti jį į visuomenę, taip pat nuo specialistų ir įvairių organizacijų teikiamos pagalbos. Auklėtinių sėkminga integracija į visuomenę priklauso nuo globos institucijos pastangų išugdyti vaiko socialines savybes ir poreikį kokybiškam savarankiškam gyvenimui. Paauglystėje susiformavę socialiniai psichologiniai sutrikimai: agresyvumas, uždarumas, valios nebuvimas, nesugebėjimas prisitaikyti, neigiamų emocijų nulemti būdo ypatumai, turi įtaką tolimesnei jaunuolio socialinei adaptacijai. Jaunuolio uždarumas ir atsiribojimas nuo aplinkos sąlygoja tai, kad tampa sudėtinga socialiai funkcionuoti, todėl namų aplinkos sukūrimą vaikų globos namuose, buvę ugdytiniai laiko labai svarbiu ir tuo džiaugiasi. 4. Trečiuoju uždaviniu siekėme nustatyti savarankiško gyvenimo problemas ir pasiekimus. Paaiškėjo, jog daugumos jaunuolių, išėjusių iš globos institucijos, socialinė adaptacija ir integracija į visuomenę buvo komplikuota, kadangi pradedant savarankišką gyvenimą jie pamatė tikrą – atvirą gyvenimo vaizdą – dažnai gluminantį ir nuviliantį. Jaunuoliai pereidami iš vienos aplinkos į kitą susidūrė su daugybe problemų, kurios iššaukė socialinės pagalbos poreikį. Problemos kilo ne tik dėl globos institucijos neparengimo savarankiškam gyvenimui ir valstybės teikiamos paramos tolimesnės paramos, tačiau ir dėl pačių jaunuolių negebėjimo prisitaikyti prie pakitusios aplinkos, neišsipildžiusių lūkesčių ir socialinių, psichologinių bei bendravimo problemų gausos. Galima teigti jog valstybė nesudaro tinkamų sąlygų jaunuoliui, išėjusiam iš globos institucijos, įsitvirtinti visuomenėje, todėl jiems sudėtinga planuotis profesinę karjerą. Beveik visi mokosi tik profesinėse mokyklose, o tai įvyksta, dėl dviejų svarbiausių priežaščių: lengvatų teikimo profesinėse mokyklose ir dėl nepakankamos motyvacijos. Toks pasirinkimas turi pasekmes visam tolesniam savarankiškam gyvenimui ir iššaukia socialinės pagalbos būtinybę, kadangi jie dažnai tampa nekonkurencingi darbo rinkoje. 5.Atliktas tyrimas patvirtino iškeltą tyrimo klausimą, jog vaikų globos namų auklėtinių savarankiško gyvenimo įgūdžių įgijimas daro įtaką tolimesniam pasirengimui savarankiškam gyvenimui ir profesinei karjerai. Vaikų globos namų auklėtiniai yra nepakankamai pasiruošę savarankiškam gyvenimui, to priežastis yra jų socialinis nesubrendimas ir socialinių įgūdžių stoka. Tai patvirtino įvairių mokslininkų atlikti tyrimai ir patys dalyvavę tyrime informantai.

Research questions: Does the attainment of independent life skills by foster care children have an influence on further preparation for independent life and a professional career? Research subject: former foster care children’s adaptation and preparation for independent life. Purpose: to analyse the preconditions for successful social adaptation of foster care children. Tasks: 1. To analyse children’s experiences in foster homes by preparing an interview questionnaire; 2. To discover the research participants’ opinions about the fostering of independence and about assistance resources and methods; 3. To determine the problems and accomplishments of independent life; Research: qualitative descriptive. Research methods: Theoretical: content analysis of theoretical and methodological literature, statistics, and normative acts; SWOT analysis of the chosen topic; and preparation of summarizing conclusions; Empirical: case study Scope of the study and characteristics of the subjects: Applied objective, criteria-based, random sampling, selecting foster children who left foster homes in various years and who live in various cities in Lithuania and abroad. The scope of the study comprised 9 respondents. The study was conducted in February and March, 2011. Study conclusions: 1. In light of the scientific and qualitative research analysis, it can be asserted that for children who no longer have parental care, institutional care does not provide adequate preconditions and chances to prepare for independent life. Although foster care institutions seek to create conditions reminiscent of a domestic environment, the fostering of independence and successful social adaptation and integration is hampered by the ineffective implementation of social fostering programs, overprotective care, and the child’s dependence on the system. Children who grow up in foster care, due to the specific conditions of their upbringing: • are characterized by a greater risk of psychological problems or even psychopathological development; • are subject to a greater risk (e.g., for psychological cognitive, emotional, behavioural, and other types of problems) to undergo resultant negative experiences in the future, attesting to the importance of the need for social assistance; • are, within a family of siblings, often housed in different foster homes, thereby violating the child’s personal interests and the right of brothers and sisters to be together. 2. With the first research task, we sought to ascertain the upbringing experience of former foster care children with their biological families and in foster care. Some of the respondents did not answer these questions at all or doubted that they had learned anything in their parents’ homes. Others named primary chores such as: meal preparation, housework, care of animals, and raising younger brothers and sisters. In the respondents’ opinion, the children gained a sizable amount of beneficial experience while living in foster homes; therefore they assessed positively the efforts of the staff to impart independent life skills. According to the former foster children, they gained: greater self-confidence, more courage, skills needed to interact with their peers and adults, etc. Almost all the respondents learned to perform a host of tasks: meal preparation, arts and crafts, environmental clean-up, work skills in the yard and garden. Additionally, they learned to stand up for themselves, respect and help their elders, plan their future, and find solutions to sometimes very difficult situations. 3. With the second research task we sought to ascertain the respondents’ opinions about the fostering of independence and about assistance resources and methods in foster homes during their time living there. It can be asserted that successful social integration depends on the way in which assistance is provided by the foster institution raising the child, the state’s long-term efforts to integrate him or her into society, and the assistance provided by specialists and various organizations. The successful integration of children into society depends on the foster institution’s efforts to cultivate the child’s social characteristics and need for a high-quality independent life. Social psychological problems formed during the teenaged years—aggressiveness, insularity, a lack of willpower, the inability to adapt, a nature marked by negative emotions—have an influence on the youth’s further social adaptation. The youth’s insularity and dissociation from his or her surroundings leads to difficulty functioning socially, which is why the creation of a domestic environment in foster homes is considered very important and appreciated by former foster children. 4. With the third research task we sought to determine the problems and accomplishments of independent life. It became apparent that, for most youths who left foster institutions, social adaptation and integration into society was complicated, because in starting their independent lives, they saw a true, unobstructed view of life, which can often be perplexing and disillusioning. In transitioning from one environment to the other, the youths encountered a multitude of problems which attested to the need for social assistance. The problems arose not only because of the foster institution’s failure to prepare them for independent life and the ongoing support provided by the state but also the youth’s inability to adapt to an altered environment, unfulfilled expectations, and an abundance of social, psychological, and communication problems. It can be asserted that the state does not provide suitable conditions for youths who leave foster institutions to get settled into society, thus it is difficult for them to plan a professional career. Almost all of them study only at trade schools, which is due to two main reasons: the provision of concessions at trade schools and the lack of sufficient motivation. This choice has repercussions throughout the rest of their independent lives and attests to the necessity for social assistance, because they often become uncompetitive in the job market. 5. The study conducted confirmed the posed research question of whether the attainment of independent life skills by foster children has an influence on further preparation for independent life and a professional career. Foster children are insufficiently ready for independent life due to their social immaturity and lack of social skills. This was confirmed by the studies of various scientists and the respondents who participated in this study themselves.