| Abstract: | Susidomėjimas ateities studijomis kaip moksline veikla ypač padidėjo pastaraisiais metais, tai paskatino poreikis prognozuoti galimus socialinius, ekonominius, ekologinius ar politinius pokyčius sparčiai besivystančiame pasaulyje. Socialiniuose bei politikos moksluose prognostiniai metodai ilgą laiką buvo laikomi nepatikimais, tačiau, pastaruoju metu, suvokdami prognozavimą kaip neatsiejamą strateginio planavimo dalį politinių procesų tyrėjai vis dažniau taiko scenarijų konstravimo metodą, mėgindami atrasti galimus ateities įvykių raidos variantus. Patikimas energijos išteklių tiekimas yra vienas pagrindinių valstybės saugumo garantų. Ateities energetikos sektoriaus vystymasis priklauso nuo daugelio kintamųjų, tokių kaip augantis energijos poreikis, aplinkosaugos reikalavimai, technologinis progresas, liberalizavimo procesai ir t.t., todėl norint tinkamai pasiruošti galimiems pokyčiams reikalingas nuoseklus ir racionalus politinis planavimas. Labai svarbu įvertinti būsimus iššūkius, galimybes bei tikėtinas raidos kryptis, o scenarijų kūrimas yra tinkamiausias metodinis įrankis šiems tikslams pasiekti. Pagrindinis darbo tikslas yra sukonstruoti galimus Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos energetinio saugumo scenarijus. Norint pasiekti šį tikslą pirmiausiai reikia apsibrėžti energetinio saugumo sąvoką bei scenarijų konstravimo metodą. Svarbu apžvelgti visų trijų valstybių energetikos sektorius, jų stipriąsias ir silpnąsias puses. Kadangi Lietuva, Latvija ir Lenkija yra Europos Sąjungos narės reikia aptarti ES vykdomą energetikos politiką, nes ji turi tiesioginę įtaką minėtų valstybių energetiniam saugumui. Įvykdžius šiuos uždavinius yra konstruojami keturi galimi Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos energetinio saugumo scenarijai. Išvadose pabrėžiama, jog pagrindinės varomosios jėgos, kurios veiks Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos energetinio saugumo scenarijus yra sėkmingas arba nesėkmingas ES bendros energetikos politikos vystymas bei didėjanti arba mažėjanti Rusijos Federacijos įtaka energijos išteklių tiekimo srityje. Skirtingos šių varomųjų jėgų kombinacijos ir lėmė keturis pagrindinius scenarijus. Taip pat išskiriami keturi pagrindiniai kintamieji – energijos išteklių diversifikavimo galimybės, energetinė jungtis su Vakarų Europa, technologinis išsivystymas bei energetikos rinkos liberalizavimas – kurie gali turėti nemažą įtaką Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos energetiniam saugumui. Tiek varomosios jėgos, tiek išskirti kintamieji yra gana glaudžiai tarpusavyje susiję. Juos gali sieti abipusė priklausomybė – rinkos liberalizavimas ir platesnės diversifikavimo galimybės labiausiai tikėtinos esant stipriai ir efektyviai ES bendrai energetikos politikai. Įmanomas ir atvirkščias variantas - skirtingos kintamųjų kombinacijos gali lemti vienos ar kitos varomosios jėgos sustiprėjimą, arba susilpnėjimą pvz. energetinė jungtis su vakarų Europa, gali sumažinti Rusijos įtaką Lietuvos ir Latvijos energetikos sektoriuose. Būtent todėl kuriant ateities scenarijus į šiuos kintamuosius yra būtina atsižvelgti.
Over the last decade policy analysts around the world demonstrate a growing interest in future studies. It is influenced by the need to foresee economic, social or political changes in rapidly developing world. For a long time future studies in political and social sciences were considered unreliable. However, in the recent years, foresight became an important part of strategic planning, thus scenario building method is more and more often used by policy analysts. Uninterrupted and reliable energy supply is one of the main pillars of country’s national security. Future development of the energy sector depends on many variables such as the growing energy demand, the technological development, the liberalization of the energy markets etc. Therefore, if countries want to prepare properly for possible changes, consistent and rational political planning is needed. It is very important to assess the future challenges, possibilities and the most likely trends of development, whereas scenario building is the most suitable method for reaching these objectives. The main objective of this research paper is to build possible energy security scenarios for Lithuania, Latvia and Poland. First of all, to achieve this objective one needs to define energy security and scenario building method. It is also important to review the energy sector of each of the three countries, in order to find strengths, weaknesses and main threats to their security. The EU common energy policy has a direct impact on Lithuania’s, Latvia’s and Poland’s energy security, because all the three countries are members of the Union, therefore the main guidelines of its common energy policy have to be included in the scenario building process as additional factors. After the above-mentioned goals are achieved four principal energy security scenarios for Lithuania, Latvia and Poland can be built. The results of this research suggest that the main driving forces in Lithuania’s, Latvia’s and Poland’s energy security scenarios are the successful/unsuccessful implementation of the EU common energy policy and the increasing/decreasing dominance of the Russian Federation in supplying the energy recourses for these countries. Different combinations of these driving forces imply four scenarios. There are also four main variables, that have a significant influence on Lithuania’s, Latvia’s and Poland’s energy security – the possibility to diversify energy supply, the connection with Western Europe’s energy systems, the technological development and the liberalization of the energy markets. Both driving forces and the four variables are interdependent, for example, broader possibilities to diversify energy supply or the liberalization of Lithuania’s, Latvia’s and Poland’s energy markets are more likely to happen under successful EU common energy policy. Therefore it is very important to include all these variables into scenario building process. |
