Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/122331
Type of publication: master thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences (S002)
Author(s): Jančis, Mindaugas
Supervisor: Jonutytė, Jurga
Title: Černobylio kaip socialinės ir ekologinės katastrofos atgarsiai: grėsmės suvokimas XXI a
Other Title: Echoes of Chernobyl as a social and political catastrophe: the perception of menace in the 21st century
Extent: 106 p.
Date: 31-May-2011
Keywords: Černobylis;rizikos visuomenė;ekologinė sąmonė;socialinė atmintis;diskursų analizė;chernobyl;risk society;ecological consciousness;collective memory;discourse analysis
Abstract: Šiame darbe siekiama kompleksiškai pažvelgti į Černobylio pasekmes, aktualias XXI amžiuje per socialinės atminties, diskursų, ekologinės sąmonės perspektyvą. Tokio pobūdžio darbų per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje praktiškai nėra atlikta. Darbo problema – kokį, kokio dydžio poveikį ir kokioms grupėms padarė Černobylio katastrofa, kurios padariniai jaučiami iki šiol. Tas iki galo nėra nustatyta, nes koncentruojamasi į politinius (energetinio saugumo, grėsmių), sveikatos tyrimus, kompleksiškai nenagrinėjama kaip Černobylis paveikė ekologinę sąmonę, sociopolitinius diskursus, socialinę atmintį ir grėsmės suvokimą. Objektas: aktualus Černobylio ekologinis, politinis ir socialinis poveikis grėsmės suvokimo kontekste. Tikslas: Ištirti aktualų Černobylio ekologinį, politinį ir socialinį poveikį grėsmės suvokimo kontekste. Darbo aktualumas garantuoja 2011 m. kovo 11 d. įvykiai Fukušimoje, paskatinę iš naujo įvertinti atominės energetikos grėsmes ir Černobylio palikimą. Lietuvai uždarius IAE, svarstant dėl VAE, Baltarusijai ir Rusijai planuojant statyti savo jėgaines kyla ne tik energetinio saugumo, bet ir grėsmės suvokimo klausimas. Ar mes gyvename rizikos, ar dvigubos rizikos visuomenėje? Darbas suskirstytas į tris dėstymo dalis. Pirmoji skirta socialinei atminčiai ir diskursų analizei, antroji – ekologinės sąmonės tyrimams ir trečioji – Černobylio ir Fukušimos avarijų atgarsiai užsienio ir Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje. Darbe taikytas analitinis, kritinis, palyginamasis, aprašomasis metodai. Darbas yra teorinio pobūdžio, empiriniai duomenys pasitelkiami siekiant geriau paaiškinti pasirinktas teorines perspektyvas. Atlikus darbą paaiškėjo, kad įvykiai Fukušimoje iš esmės nepaskatino socialinių judėjimų Lietuvoje ar kitose posovietinio bloko šalyse (apie įsisteigimą paskelbė viena partija, įvyko kelių šimtų žmonių eitynės balandžio 26 d.), priešingai nei Japonijoje, Vokietijoje ir kitose išsivysčiusiose ekonomikose. Neperžiūrėta ir energetinio saugumo politika neesant alternatyvų. Fukušima taip pat reabilitavo Černobylį parodydama, kad ne vien SSRS gali įvykti didelio masto avarijos. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl institucinis Černobylio diskursas dominuoja yra nuo 1986 m. išsilaikęs elitas, tiesiogiai nepatyręs avarijos padarinių ir negirdintis černobyliečių, kurių daugumą sudaro darbininkai, kareiviai, inžinieriai. Todėl jų tarpe nėra žmogiškojo kapitalo save aktyviai atstovauti viešojoje erdvėje, išreikšti patirtis per kūrybą. Belieka vienintelė išeitis – tyla. Ją drumsčia tik sensacijų besivaikantys lietuviški naujienų portalai.
The theme of this study is the impact of the Chernobyl atomic power plant disaster (seen as a deterrent and a threat at the same time), on the socio-political discourse, collective memory and ecological consciousness. The problem raised in this study is deals with the ways to describe how and what kind of impact did Chernobyl have and who has felt it the most. The problem is still a topical issue considering the fact that most of the studies made by the Lithuanian scholars are concerned with one exact aspect of this complex theme. Thus the object of this study is the social, political and ecological impact seen in the light of the menace perception. The object implies the aim of this study – to seek out the ways this three-folded impact reveals itself. This study has a great significance because of the late events in Japan which lead many to the rethinking of nuclear policy, especially after the protests had erupted. As in Lithuania, the situation has not changed much as no new social movements started and people remain quite indifferent to the broader consequences of the energetic problems Lithuania now faces. The methods used in this study are the following: analytical, critical, comparative and descriptive while giving a strong emphasis on a theoretical basis needed for a successful understanding of such complex theme. The conclusions of this study would be that the Fukushima accident helped to rethink nuclear policy in many countries and ensure the goal of creating better security systems. It also has showed that not only the reactors made in USSRS are prone to various factors. The continuing usage of atomic power plants means that still we will be living in a (double) risk society for years to come and must cope with that, paying more attention to our environment and thinking about the future we will leave for our posterity.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/122331
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

24
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

163
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.