Kolektyvinės kūrybos apraiškos šiuolaikiniame Lietuvos teatre: trupių "Atviras ratas", "Trupė liūdi" ir "No Theatre" atvejai

Abstract

Šio darbo objektas – kolektyvinė kūryba šiuolaikiniame teatre. Dėl pasikeitusio požiūrio teatre ši teatro forma tapo labai svarbia šiuolaikinio teatro dalimi. Šiuolaikiniam aktoriui neužtenka būti režisieriaus ar dramaturgo vizijos įgyvendintoju, jis trokšta būti spektaklio bendraautoriumi – aktyviai dalyvauti kūrybiniame procese, būti lygiaverčiu komandos nariu. Kolektyvinė kūryba – tai tokia teatro forma, kai spektaklis gimsta ne iš parašyto teksto, o iš grupės žmonių bendradarbiavimo. Pasaulyje vis daugiau atsiranda trupių, kurios praktikuoja šią teatro formą. Kalbant apie kolektyvinę kūrybą šiuolaikiniame Lietuvos teatre, tai yra gana jaunas reiškinys. Jis yra susijęs su jaunų trupių iniciatyvomis. Šio darbo tikslas – atskleisti kolektyvinės kūrybos apraiškas šiuolaikiniame Lietuvos teatre. Nors kolektyvinė kūryba užsienyje yra tyrinėta, tačiau Lietuvoje ši tema nėra sulaukusi teatrologų tyrinėjimų. Apie kolektyvinės kūrybos principus užsimenama tik atskirose recenzijose, interviu ar spektaklių pristatymuose. Taigi, tai yra pirmas bandymas pristatyti kolektyvinės kūrybos fenomeną ir ištyrinėti šio reiškinio apraiškas Lietuvoje. Pirmame šio darbo skyriuje aptariama kolektyvinės kūrybos principo teatre samprata, apibrėžiama šio reiškinio sąvoka, išskiriami būdingi bruožai, idėjos, apžvelgiama kolektyvinės kūrybos raida, apibūdinami kolektyvinės kūrybos proceso ypatumai, pasitelkiant žymiausių šį principą savo kūryboje naudojančių pasaulio teatro trupių pavyzdžius. Antrame skyriuje pristatoma kolektyvinės kūrybos problematika Lietuvos teatre, išanalizuojami bei apibendrinami trupių „Atviras ratas“, „Trupė liūdi“ bei „No Theatre“ kūrybos ypatumai.

The object of this paper is collective creation in contemporary theatre. Because of the changing approach this form of theatre has become very important part of contemporary theatre. Contemporary actor wants to be more than implementer of director’s or playwright’s vision. He wants to be the co-author of performance, take part active in creative process and be equivalent member of the team. Collective creation is the form of theatre when performance is born not from written text but from the collaboration of people. More and more troupes that practice this form of theatre are arising in the world. Talking about collective creation in contemporary Lithuanian theatre, it is quite young phenomenon. It is related to initiatives of young troupes. The aim of this paper is to reveal the manifestations of collective creation in contemporary Lithuanian theatre. Although collective creation was explored abroad but there were no theatre studies of this subject in Lithuania. The principles of collective creation are mentioned only in individual reviews, interviews or presentations of the performance. So, this is the first attempt to present the phenomenon of collective creation and explore the manifestations of this phenomenon in Lithuania. In the first section of this paper there is discussed the conception of collective creation in theatre, defined the idea of this phenomenon, presented the main features, overviewed the evolution of collective creation and described the creative process invoking the examples of the most famous troupes of the world that are using this principle in their creation work. In the second section there are presented the problems of collective creation in Lithuanian theatre, analyzed and summarized the features of creation of troupes “Atviras ratas”, “Trupė liūdi” and “No Theatre”.