Valstybės skolos subalansuotumo vertinimas

Abstract

Šio darbo tikslas yra įvertinti valstybės skolos subalansuotumą. Siekiant iškelto tikslo pirmojoje darbo dalyje yra analizuojami teoriniai skolos svarbos ekonomikoje aspektai, apibrėžiamas skolos subalansuotumas, išskiriami skirtingi skolos subalansuotumo vertinimo požiūriai ir Europos valstybių atliktų tyrimų rezultatai. Antrojoje dalyje, taikant atvejo tyrimo metodą, analizuojamos skolos kaitos Europoje tendencijos ir palyginami valstybės skolos subalansuotumo vertinime naudojami metodai ir galiausiai pristatoma empirinio tyrimo metodologija. Trečioje dalyje pristatomi Lietuvos, Vokietijos ir Prancūzijos skolos subalansuotumo tyrimo, taikant tiesinį regresinį modelį priklausomybei tarp pirminio biudžeto balanso ir valstybės skolos nustatyti, rezultatai. Remiantis empirinio tyrimo rezultatais ir statistiniais duomenimis buvo įrodyta, kad Lietuvos valstybės skola yra nesubalansuota, kadangi Lietuvos atveju buvo atmestos skolos subalansuotumui būtinas sąlygas tikrinusios hipotezės. Pirmosios hipotezės pagalba buvo tikrinama ar valstybės skolos augimas yra ribojamas, o antrosios – ar valstybės skola atitinka tarplaikinį biudžeto apribojimą. Vokietijos ir Prancūzijos atveju buvo priimtos abi hipotezės ir įrodyta, kad valstybės skola yra subalansuota.

The purpose of this paper is to assess public debt sustainability. The first part of this paper analyses theoretical aspects of public debt economic importance, public debt sustainability concept, approaches and European countries’ public debt sustainability assessment results. In the second part of this paper there are analyzed trend of public debt fluctuations, then compared methods of assessment of public debt sustainability and finally presented methodology of empirical testing. The third part of paper presents results of public debt sustainability analysis aiming to test relationship between primary balance and public debt using linear regression model. It was proved with reference to statistical data and results of empirical testing, that public debt of Lithuania is unsustainable because there were rejected both hypothesis for conditions of public debt sustainability. The first hypothesis tests if government debt is bounded, the second – if intertemporal budget constraint of government debt holds. In the case of Germany and France there was proved public debt sustainability.