Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/122205
Type of publication: doctoral thesis
Field of Science: Edukologija / Education (S007)
Author(s): Vaičiūnienė, Vilhelmina
Title: Information literacy in modernization of university education
Other Title: Informacinis raštingumas modernizuojant universitetines studijas
Extent: 40 p.
Date: 5-Oct-2007
Keywords: information literacy;university education;modernization;abilities;information process;informacinis raštingumas;universitetinės studijos;modernizavimas;gebėjimai;informacijos proceso valdymas
Abstract: Innovations and changes in higher education paradigm are related to the idea of lifelong learning and application of information communication technologies in learning process. Information literacy is a phenomenon conditioned by modern life realia, related to the newest technologies and abundance of information. It appears to be one of the means of modernization of university education. The issue of information literacy at the university level in Lithuania has not been researched in more depth so far. Integration of information literacy into the curriculum of higher education is a key question closely related to the shift in the idea of the university mission and to the transformations of being and functioning in the knowledge-based society. The dissertation addresses the issue of information literacy integration into the curriculum of higher education. The integration of information literacy into university curriculum creates preconditions for quality improvement in teaching and learning processes. The research reveals the topicality of standardization of information literacy at university education as the way to modernize it. The dissertation presents a phenomenographic research into students’ information literacy conception. The expert study results reveal university teachers and librarians’ attitude towards information literacy and its need at university. The comparative analysis based on the mode of study and gender reflects differences in students’ information literacy abilities and skills and perception of their capacity in learning process at university. The dissertation focuses on the centrality of information literacy from the viewpoint of efficacy of learning. The empirical findings validate this approach and justify the importance of information literacy from the perspective of modernization of university education and quality of studies.
Universiteto struktūra, strategija, mokymo tikslai ir mokymo(si) metodai keičiasi drauge su visuomenėje vykstančia pažanga, kai šalia kitų funkcijų universitetui patikėta mokymosi visą gyvenimą misija. Plačios ir sparčios kaitos kontekste naujas ugdymo turinys skatina naujai pažvelgti į studijų procesą, ieškoti būdų ir priemonių kaip jį tobulinti. Siekį keisti studijų paradigmą lemia: a) išoriniai (globalizacija, informacinių technologijų plitimas) ir b) vidiniai (noras tobulėti, kelti kvalifikaciją, siekti žinių) veiksniai. Lietuvos tyrėjai, analizavę universitetinių studijų procesą, skiria didelį dėmesį kompetencijų apibrėžčiai, jų sandarai, kuri glaudžiai siejama su mokymo ir mokymosi strategijomis universitetinėse studijose, universitetinių studijų kokybe ir jos vertinimu, inovacinių mokymosi metodų taikymu universitetinėse studijose, suaugusiųjų mokymosi ir mokymosi visą gyvenimą dimensijomis, mokymosi ir universitetinių studijų santykiu. Šie klausimai neabejotinai yra glaudžiai tarpusavyje susiję, papildo vienas kitą, sudarydami visuminį šiandieninio mokymosi universitete paveikslą. Lietuvoje informacinio raštingumo problematika universitetinėse studijose mažai tyrinėta. Informacinio raštingumo integravimas į aukštojo mokslo turinį yra aktuali problema, glaudžiai susijusi su kintančia universiteto misijos samprata, bei pakitusiais visuomenės, grindžiamos žiniomis, funkcionavimo principais. Užsienio patirtis rodo, kad informacinio raštingumo gebėjimų įgijimas turi teigiamos įtakos mokymo/si procesui ir didina studentų konkurencines galias darbo rinkoje. Informacinio raštingumo gebėjimų plėtojimas mokymosi procese Lietuvoje nebuvo tyrinėtas. Aptarti klausimai sudaro šios disertacijos tyrimo pagrindą ir padeda apibrėžti mokslinę problemą, kuri apima kelis klausimus: Kaip informacinio raštingumo integravimas į universitetines studijas keičia studentų mokymąsi? Ar integruota informacinio raštingumo gebėjimų plėtra daro teigiamą poveikį studentų pažangai? Ar būtinas informacinio raštingumo aukštajame moksle standartizavimas? Užsienio šalių teoriniai tyrimai ir praktinė patirtis yra svarbi, analizuojant ir ieškant atsakymų į pateiktus klausimus, tačiau Lietuvos situacija, kuri skiriasi nuo Vakarų šalių geopolitine padėtimi, kultūrine bei socialine sankloda, nagrinėjamų klausimų kontekste yra šio darbo pagrindas. Tyrimo objektas – informacinis raštingumas universitetinių studijų modernizavimo paradigmoje. Tyrimo tikslas – atskleisti informacinio raštingumo kaip informacijos visuomenės fenomeno aktualumą modernizuojant universitetines studijas ir empiriškai pagrįsti informacinio raštingumo integravimo į mokymo turinį poveikį mokymosi procesui. Tiriamojo darbo uždaviniai 1. Apibūdinti informacinio raštingumo termino atsiradimo prielaidas ir sampratos raidą. 2. Išanalizuoti užsienio šalių informacinio raštingumo standartizavimą aukštojo mokslo srityje. 3. Nustatyti universiteto studentų informacinio raštingumo gebėjimų lygmenį devyniuose Lietuvos universitetuose jų požiūrio ir vertinimo pagrindu. 4. Palyginti užsienio studentų, studijuojančių Lietuvoje ir Lietuvos studentų požiūrių į informacinio raštingumo gebėjimus skirtumus. 5. Išanalizuoti universiteto dėstytojų ir bibliotekininkų požiūrį į informacinį raštingumą ir jo poreikį universitetinėse studijose. 6. Parengti informacinio raštingumo ugdymo modelį integruotą į specialybės (anglų) kalbos programą universitetinėse studijose. 7. Eksperimentiškai patikrinti informacinio raštingumo integravimo į mokymosi procesą veiksmingumą ir empiriškai validuoti jo poveikį. Ginamieji teiginiai • Kintant mokymo/si realybei, kurioje vyksta žinių kūrimo procesas ir jo centre yra besimokantis žmogus, informacinio raštingumo gebėjimai tampa neatsiejama mokymosi komponente, kuri, greta įgytų žinių, didele dalimi lemia universitetinių studijų kokybę, mokymosi efektyvumą bei universitetinį išsilavinimą. • Universiteto studentų informacinio raštingumo gebėjimų lygmuo nėra pakankamas, o studentų skirtinga mokyklinė patirtis lemia nevienodą gebėjimų taikymą universitetinių studijų procese ir tiesiogiai veikia žinių įgijimą ir pažangą. • Informacinio raštingumo gebėjimai yra neatsiejama sėkmingo mokymosi visą gyvenimą prielaida ir esminis mokymosi visą gyvenimą elementas. Šie gebėjimai yra universalūs ir būtini akademinėje, darbo ir socialinėje aplinkoje. Akademinėje aplinkoje informacinio raštingumo gebėjimai yra interpretuotini kaip įgalinantis žinių kūrimo faktorius bei išsilavinusio universiteto absolvento atributas. • Informacinio raštingumo gebėjimų plėtra integruota į studijų dalyko programą, daro teigiamą poveikį dalyko žinioms bei mokymosi pažangai. Informaciniai gebėjimai yra mokymo/si įrankis, kuris tampa veiksmingas, kai yra jį praktiškai taikomas mokymosi procese. Informacinio raštingumo universalumas leidžia jį taikyti visų studijų dalykų mokymosi veikloje per visas studijų pakopas. • Informacinio raštingumo standartizavimas yra aktualus šiuolaikinių universitetinių studijų modernizavimo veiksnys, kuris apibrėžia universiteto studentui būtinus gebėjimus informacijos paieškos, apdorojimo ir efektyvaus naudojimo procese. Jų visuma yra kompleksinis intelektinis modelis, nustatantis šių gebėjimų veikimo lauką ir raišką. Informacinis raštingumas yra tiesiogiai susijęs su aukštesniojo lygmens mąstymu ir mokėjimu efektyviai naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, lemiantis giluminį žinių įprasminimą studijų procese ir ateities perspektyvoje. Disertacijos metodologinį pagrindą sudaro: šiuolaikinės socialinės filosofijos nuostatos, nagrinėjančios žmogaus ir visuomenės santykius ir visuomenės raidos teorijos, vykstant post-industrinės visuomenės virsmui informacine visuomene, o šiai žinių visuomene, fone; konstruktyvizmas kaip epistemologine žinių įgijimo pažiūra, konstruktyvizmo teorinės nuostatos ir jo metodologija; socialinio konstruktyvizmo teorija, traktuojanti žinių kūrimą, kaip socialinę žmonių sankirtą ir sąveiką yra šio tyrimo metodologinis pagrindas; konstruktyvizmo atmaina – konstrukcionizmas arba mokymasis atrandant; mokymosi universitete teorinės nuostatos ir tyrimai; užsienio šalių patirtis informacinio raštingumo standartizavimo klausimais (JAV, Australijos, Didžiosios Britanijos). Informacinio raštingumo fenomeno sampratos, gebėjimų plėtojimo ypatumų universitetinėse studijose klausimai analizuoti, atsižvelgiant į užsienio tyrėjų mokslinę patirtį (Rockman ir kt.), 2004; Kulthau, 1993, 1995; Bruce, 1997; Eisenberg ir kt.), 2004; Johnston ir Webber, 2000, 2003; Bundy, 1999; 2003; Candy, 2003, Doyle, 1992 ir kt. ). Darbo mokslinį naujumą pagrindžia pateikiama mokslinė informacinio raštingumo sampratos analizė, kurios išdava - pateikta nauja, kaip žinių kūrimo konstrukto, informacinio raštingumo samprata. Informacinis raštingumas tirtas ir nagrinėtas mokymosi procese. Išryškinta informacinio raštingumo standartizavimo aukštojo mokslo srityje problematika, kuri nubrėžė universitetinių studijų modernizavimo perspektyvą. Sukurtas informacinio raštingumo integravimo į studijų dalyko (spec. anglų k.) programą modelis. Sukurtas ir eksperimentiškai išbandytas informacijos valdymo modelis, kurio dėka yra plėtojami ir tobulinami studentų informacinio raštingumo gebėjimai. Eksperimentinio poveikio metu kuriamas naujas mokymosi kontekstas turėjo teigiamą poveikį edukaciniam procesui ir kūrė pamatus šiuolaikinei mokymosi kultūrai universitete. Tyrimo teorinį reikšmingumą sudaro: a) ištirtas ir apibendrintas intelektinis informacijos paieškos, gavimo, apdorojimo ir praktinio naudojimo procesas, pagrindžiantis teorinę informacinio raštingumo sampratą; b) ištirti ir apibendrinti informacinio raštingumo modeliai aukštajam mokslui, kurie yra standartizuoti ir aprobuoti užsienyje; c) ištirti ir apibendrinti informacinio proceso valdymo modeliai, taikomi mokymosi procese, kurie praplečia mokymosi įgalinimo ir aktualizacijos spektrą. Tyrimo praktinį reikšmingumą sudaro: a) sukurta informacinio raštingumo programa ir jos taikymo modelis specialybės anglų kalbos programai. Integruoto mokymo modelis gali būti pritaikytas kitų disciplinų mokyme, akcentuojant aktualius jų mokymui informacinio raštingumo gebėjimus ir žinias; b) informacijos valdymo modelis pasižymi universalumu ir gali būti taikomas nepriklausomai nuo studijų dalyko pobūdžio ir specifikos, studentus mokant dirbti struktūruotai ir sistemingai. Mokslinio tyrimo metodai Literatūros šaltinių ir dokumentų analizės metodas naudotas konstruojant tyrimo modelį. Buvo išnagrinėti ir įvertinti mokslinės literatūros teoriniai teiginiai bei praktinių tyrimų duomenys mokymo/si, universitetinių studijų, informacijos visuomenės ir informacinio raštingumo sampratos ir jos raidos, informacinių technologijų taikymo ir poveikio mokymuisi probleminiais klausimais. Empiriniam tyrimui taikyti kiekybiniai ir kokybiniai metodai. a) anketinė apklausa raštu atlikta norint nustatyti Lietuvos studentų informacinio raštingumo gebėjimų lygį. b) metaanalizės metodas taikytas empirinių tyrimų metu informacinio raštingumo kompetencijų duomenims apibendrinti. c) ekspertų metodas pasitelktas siekiant atskleisti universiteto dėstytojų ir bibliotekos darbuotojų informacinę kompetenciją, informacinio raštingumo sampratą. Fenomenografinio tyrimo technika taikyta tiriant eksperimento dalyvių informacinio raštingumo sampratą (eksperimentinėje ir kontrolinėse grupėse). Eksperimentas taikytas integruoto informacinio raštingumo poveikiui į specialybės anglų kalbos mokymąsi tirti. Eksperimentinio tyrimo duomenys buvo analizuojami ir interpretuojami taikant kiekybinius ir kokybinius metodus: a) anketinė apklausa raštu; b) pusiau struktūruota apklausa; c) testavimo metodai; Statistiniai metodai. Duomenys analizuoti ir skaičiuoti taikant SPSS 12 programinį paketą. Visų tyrimo etapų metu gauti duomenys apdoroti matematinės statistikos metodais: naudoti aprašomosios statistikos ir dažnių procentais skaičiavimai; taikyti par
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/122205
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

5
checked on Mar 30, 2021

Download(s)

6
checked on Mar 31, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.