Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/122136
Type of publication: master thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences (S002)
Author(s): Didvalis, Linas
Title: Japonijos klimato kaitos politika: trys teorinės prieigos
Other Title: Japan's climate change policy: three theoretical approaches
Extent: 91 p.
Date: 2-Jun-2011
Keywords: Japonija;klimato kaitos politika;rizikos visuomenė;dviejų lygių žaidimai;švelnioji galia;Japan;climate change policy;risk society;two-level games;soft power
Abstract: Pasitelkus tris teorines prieigas, darbe analizuojama Japonijos klimato kaitos politika. Siekiant atskleisti tiek šios sudėtingos sferos detalumą, tiek bendras tendencijas, tyrimo objektas suskaidomas į tris tyrimo laukus, kiekvienas iš jų analizuojamas taikant atskirą teoriją. Tai atitinkamai: klimato kaitos fenomenas, kuris analizuojamas rizikos visuomenės teorijos pagalba tiriant Japonijos atvejį; tarptautinės ir valstybinės interesų grupės, tiriamos pasitelkiant dviejų lygių žaidimų teoriją ir analizuojant Japonijos dalyvavimą penkioliktojoje Jungtinių Tautų Kopenhagos konferencijoje; valstybinės institucijos, nagrinėjant Japonijos ministerijų ir aukšto rango pareigūnų požiūrį į klimato kaitos politiką, remiantis švelniosios galios teorija. Darbe tiriamas 1992-2011 metų periodas, plačiausiai naudojamas kokybinės turinio analizės ir lyginamasis metodas. Pirmojo tyrimo lauko analizė parodė, kad Japonija gali būti priskiriama prie vėlyvojo modernizmo valstybių, turinčių rizikos visuomenę ir reflektyviai žvelgiančių į savo išsivystymą. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl tokie reiškiniai kaip klimato kaita sulaukia dėmesio ir yra įtraukiami į šalių politinę dienotvarkę. Išnagrinėjus viešą valstybinę retoriką, Japonijos pozicija atitiko 8 iškeltus kriterijus, pradedant globalinio atšilimo reiškinio pateikimu kaip visuotinės neigiamus padarinius sukelsiančios grėsmės ir baigiant siekiais keisti nusistovėjusį gyvenimo būdą tiek vykdant programas šalies viduje, tiek ir dalyvaujant tarptautinių institucijų kūrime. Antrojo tyrimo lauko analizės rezultatai parodė, kad į pastarojo meto (2009-2011 m.) Japonijos klimato kaitos politiką yra įsitraukę keletas didesnių interesų grupių, jų poveikis yra kompleksinis, vyrauja vidaus aktorių reikšmė. Remiantis Kopenhagos konferencijos atvejo analize, didžiausią įtaką šalies įsipareigojimams darė 2009 m. vasaros pabaigoje rinkimus laimėjusi Demokratų partija, siekdama užsitikrinti visuomenės palaikymą ir išnaudoti šalies technologinį potencialą tarptautiniu mastu. Siekdami savo planų demokratai nesusidūrė su stipriais oponentais vidaus politikoje, nes sulaukė pritarimo iš gyventojų pusės, nebuvo užmezgę glaudžių ryšių su verslo kompanijomis bei laikėsi anksčiau priimtų strateginių dokumentų. Užsienio politikoje Japonija nebuvo susaistyta stiprių įsipareigojimų, turėjo įtakingų tarptautinių aktorių palaikymą. Galiausiai trečio tyrimo lauko analizė atskleidė, kad klimato kaitos politika Japonijos institucijų yra išryškinama tris aspektais: 1) kaip priemonė parodyti šalies išskirtinumą technologiniame išsivystyme, tarptautinio lyderio pozicijos prisiėmime ir aktyviame bendradarbiavime su kitomis valstybėmis; 2) kaip būdas parodyti, jog šalis yra ir bus aktyvi dalyvė tarptautinėse klimato kaitos iniciatyvose; ir 3) kaip galimybė parodyti, jog šalis siekia ginti visuotinai priimtas vertybes. Tai leidžia teigti, kad dalyvavimas klimato kaitos politikoje yra Japonijos suprantamas kaip svarbi švelniosios galios stiprinimo priemonė.
By using three theoretical approaches, this thesis analyzes Japan's climate change policy. With the aim to reveal both the details and main tendencies of this complicated field, the object of the research is divided into three fields and each of them is analyzed by using separate theory. It is correspondingly: climate change phenomena, which is analyzed by using risk society theory focusing on Japan’s case; domestic and international interest groups, that are studied by two-level game theory concentrating on Japans’ participation in COP15 to the UN Framework Convention on Climate Change; state institutions, looking at Japan ministries’ and high-ranking officials’ perception of climate change using soft power theory as theoretical basis. The time frame of the work is from year 1992 to 2011. The main methods used are content and comparative analysis. The analysis of the first field shows that Japan can be considered as one of late modernity states distinguished by risk society and reflectivity on its development. It is one of the main reasons why such phenomena as climate change becomes important and included into country’s political discourse. After analyzing public rhetorics, Japan’s position corresponds to eight criteria used in the work, ranging from global warming presentation as a global risk that will have negative consequences to aspirations to change current lifestyle by implementing domestic programs and participating in creation of international institutions. The analysis of the the second field shows that several big interest groups have been participating in the recent (year 2009-2011) Japan’s climate change politics. Their influence is combined, domestic groups being the main players. Based on COP15 analysis, the biggest influence on Japan’s position was Democratic party which won the election at the end of summer 2009. It was seeking to get support of the society and to promote the use of country’s technological potential in international markets. By fulfilling their plans, the democrats did not meet strong opposing powers at home, because they had support from the citizens, did not have close relationship with business lobby, and were following previously approved strategic documents. In international area Japan was not bound by agreements and had support from influential international actors. Finally, the analysis of the third field revealed that climate change policy is presented by Japan’s institution as: 1) a tool to display country’s uniqueness in technological development, international leadership and active cooperation with other states; 2) a way to show that Japan is and will be active in participating in international climate change initiatives; 3) an opportunity to declare that the country is seeking to protect universally accepted values. It shows that participation in climate change politics is understood by Japan as important tool to strengthen its soft power.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/122136
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

6
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

33
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.